Literatūrinė kompozicija „Lietuviško tautiškumo pragiedrulis: Silvestras Gimžauskas”.

Gegužės 3 d. 17 val. Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje bus parodyta literatūrinė – muzikinė kompozcija „Lietuviško tautiškumo pragiedrulis”, skirta poeto, švietėjo, 19 a. lietuvybės žadintojo kunigo Silvestro Gimžausko kūrybai bei gyvenimui. Ją atliks aktorius F. Jakšys, bardas G. Ambrazevičius ir J. Žitkauskas. Kompozicijoje skambės paties poeto eilėraščiai, ištraukos iš pamokslų bei tematiškai jiems pritaikytos G. Ambrazevičiaus dainos.

Skaityti daugiau

Silvestras Gimžauskas: lietuviško tautiškumo pragiedrulys

Vilniaus mokytojų namai drauge su kultūrininku, literatu Juozu Žitkausku toliau įgyvendina projektą „Jie su Vilnija suaugę”. Projekto renginiai šiais metais vyksta ne tik Pietryčių Lietuvos, bet ir gretimų savivaldybių kultūros ir švietimo įstaigose. Pagrindinis šios projekto renginių tikslas – papasakoti žmonėms apie iš Vilnijos krašto kilusius, gyvenusius žymius kultūros ir meno žmones, supažindinti ir priminti jų kūrybą. Šio projekto renginiai organizuojami nuo 2012 metų. Projektą „Jie su Vilnija suaugę” finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.
Projektui yra sukurtos meninės – literatūrinės kompozicios apie Mykolą Lietuvį ir Stanislovą Rapolionį, Silvestrą Gimžauską, Motiejų Kazimierą Sarbievijų, Adomą Mickevičių ir Vladislovą Sirokomlę, Igną Šeinių, Julijų Slovackį, Oną Miciūtę.
Kompozicijas rengia šio projekto vadovas, literatas Juozas Žitkauskas. Rnginiuose dalyvauja aktoriai, skaitovai Juozas Šalkauskas, Ferdinandas Jakšys, Gediminas Storpirštis, Birutė Mar, Aleksas Kazanavičius, Giedrius Arbačiauskas, vokalistai Aušra Liutkutė, Rolandas Vilkevičius, pianistė Lauryna Lankutytė, bardas Giedrius Arbačiauskas ir kt.
S. Gimžauskas gerokai kito laikmečio žmogus, gyvenęs XIX a. pabaigoje, kilęs iš Ignalinos krašto. Spaudos draudimo metais dirbęs Vilniaus krašte, laikomas šio krašto knygnešystės tėvu. Savo poezijoje kėlė etines, dorovines problemas, aktaulizavo Lietuvos istoriją, kovojo su girtuokliavimu. Labiausiai sielodavosi dėl „lietuviško liežuvio“ (t.y. lietuvių kalbos) galimybės laisvai skaityti spaudą. Kūrybą skelbė to meto periodiniuose leidiniuose („Aušroje“, „Varpe”, „Apžvalgoje” ir kt.) Vaižgantas S. Gimžauską yra pavadinęs lietuviško tautiškumo pragiedruliu. Poetas mirė pačiame XIX a. gale, taip ir nesulaukęs lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo.
S. Gimžauskas darbavosi ir Kaišiadorių krašte – Žiežmariuose bei Kietaviškėse. Žiežmariuose jis buvo įsirengęs pogrindinę lietuviškos spaudos slėptuvę. Iš jos jis pasiimdavo knygų ir dirbdamas kitose parapijoje, ypač Vilnijos krašte, jas platino šio krašto žmonėms.