Dekaminavičienė Elena

CITATA.

„Tylos upėn brenda žmonių gyvenimai ir dingsta jos tėkmėje….“. Milijonai pasaulio slėnių žmonių gyvenimų. Menininkas yra tas žmogus, kuris, tarsi perlų, ieškotojas, neria į tos tylos upės gelmę ir ištraukia stebuklingą kriauklelę , kurią atidaręs išvysta perlą, žėrint į visomis saulės spektro spalvomis. Tada, nors išėjusiojo  į tylos upę žmogaus, žemėje jau  nebėra, „tačiau, regis, jį esant į toje pačioje erdvėje, ten, kur ir mes. Pilna ženklų apie jo buvimą…“

BIOGRAFIJA.

Elena Dekaminavičienė gimė 1950 metais Domeikiemio kaime, Kaišiadorių raj. Tai poetė, rašytoja, literatūros kritikė.  Nors 30 metų gyvena Suvalkijoje, apie save sako esanti daugiau aukštaitė nei suvalkietė. Šios rašytojos kelias kūrybos link buvo nelengvas, ilgas. 1965 m. būsimoji poetė baigė Viliūnų aštuonmetę mokyklą, įstojo į Vilniaus lengvosios pramonės technikumą.  Specialybė – siuvimo technologija. Supratusi, jog “įsėdo ne į savo roges”, grįžo mokytis į vidurinę mokyklą.  1966 metais įstojo į Kauno PTM – 36. Baigusi tapo tinkuotoja – dažytoja. Gyvenime jai teko dirbti įvairius darbus, kurie nesusiję su literatūra: gelžbetoninių konstrucijų dispečerė, dantų protezavimo pagalbinė darbininkė, įmonės “Eglė” sandėlininkė, vaikų darželio auklėtojos padėjėja, Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos literatų būrelio vadovė, laikraščio “Kazlų Rūdos kronika” redaktoriaus padėjėja.

Tik 2002 metais Elena pradėjo mokytis Kauno VDU, kuriame turėjo galimybę studijuoti širdžiai artimą lietuvių literatūrą, o 2009 metais Vilniaus universitete sėkmingai baigė lietuvių filologo magistro studijas. Šiandien Elena Dekaminavičienė  – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Tėviškės pažinimo draugijos, literatų klubo “Girių versmė”, kultūros ir meno draugijos “Židinys” narė. Šiandien Elena Dekaminavičienė pripažinta Lietuvos kultūros šviesuolė, projekto „Drąsinkime ateitį“ garbės galerijos nominantė, dalyvaujanti Tėvynės Pažinimo draugijos projekte „Lietuvos deimančiukai“. Poetė – Auksinės plunksnos laureatė (2003), ne kartą apdovanota pagyrimo ir padėkos raštais. Jos kūryba publikuota Kaišiadorių rajono literatų klubo narių poezijos almanache „Gija“, knygoje „Lietuvos deimančiukai“ bei prof. O. Voverienės knygoje „Prie tautotyros versmių“.

KŪRYBA. Poetė yra išleidusi knygų vaikams: “Miegok, mažyti” (1995), “Gaidžio ašaros”(1997), “Ką slepia tyla”(2000). Tiesa, 2008 metais pakartotinai išleista knygelė mažiesiems skaitytojams “Gaidžio ašaros”. Tai antrasis papildytas ir pataisytas knygelės „Gaidžio ašaros“ leidimas. Čia mažieji skaitytojai ras eiliuotų nuotaikingų pasakaičių ir eilėraščių. 1998 metais už eilėraščius iš ciklo “Gaidžio ašaros” poetei paskirta Vytauto Tamulaičio vaikų ir jaunimo literatūros skatinamoji premija.Elena Dekaminavičienė nemažai poezijos kūrinių yra skyrusi suaugusiems. Tai “Ir liksi atminty” (1998), “Aš su tavim, žmogau” (2002), “Ne vien tik pėdos” (2005), “Kai tu šalia” (2010). Šios rašytojos poezijos kūriniai yra ne kartą spausdinti įvairiuose periodiniuose leidiniuose: “Lietuvos aidas”, Gimtinė”, “Tėviškės žiburiai” (Kanada) ir kt.

Grįžti į sąrašą