Kamantauskas Viktoras

CITATA.

Beveik po trisdešimties metų Viktoras Kamantauskas knygelėje „Kalbėkime lietuviškai“ vėl bando mokyti, kad „papkė“ yra „aplankas“, „kliomba“ – „gėlynas“, „šienikas“ – „čiužinys“.

Apie tuštybę/ Eugenijus BUNKA.-2015, lapkričio 20.

BIOGRAFIJA. Kamantauskas Viktoras (1899 m. spalio 28 d. Rumšiškėse – 1951 m. lapkričio 1 d. Norvude, JAV) – kalbininkas, vertėjas.

1906 m. su motina išvyko į JAV pas tėvą Petrą Kamantauską, kuris vargonininkavo vienoje lietuvių parapijoje. Nuo 1919 m. Jeilio universitete studijavo klasikinę filologiją. 1921 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Pradėjo lankyti Lietuvos Aukštuosius kursus, kur klausėsi K. Būgos dėstomos lietuvių kalbos ir indoeuropiečių lyginamosios kalbotyros. Nuo 1922 m. Lietuvos universitete studijavo kalbotyrą. 1923-1924 m. Monpeljė (Prancūzija) universitete studijavo prancūzų kalbą. Grįžęs į Lietuvą, 1925 m. paskiriamas anglų bei lietuvių kalbų mokytoju vyskupo M. Valančiaus gimnazijoje Telšiuose, paskui mokytojavo Plungės „Saulės“ gimnazijoje, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje svetimųjų kalbų stilistu. Lietuvos telegramų agentūroje „Elta“ dirbo nuo 1929 m., o spaudos darbą dirbo nuo 1924 m. Nuo 1931 m. – „Elta“ vyriausiasis redaktorius, nuo 1933 m. – ir „Gimtosios kalbos“ redaktorius. 1938 m. paskiriamas konsulu Liepojoje (Latvija). 1940 m. bolševikams okupavus Latviją, grįžta į Kauną. 1941-1943 m. universitete Kaune dėstė anglų k. ir literatūrą. Aktyviai dalyvavo Skautų, Žurnalistų sąjungos veikloje, daug rašė kalbos klausimais. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1950 m. persikėlė į JAV. Dirbo Tremtinių komitete. VLIK-e, Raudonojo Kryžiaus organizacijoje. Mokėjo apie 12 kalbų.

KŪRYBA. Išleido 6 vadovėlius ir žodynėlius, mokomųjų leidinių. Sudarė kelias kalbos chrestomatijas. Išvertė H. R. Hagardo, R. Rolano, V.Hugo, Č. Dikenso, L. Colomos ir kitų rašytojų kūrinių. Tarp originalių V. Kamantausko raštų pirmoje vietoje eina jo veikalai apie lietuvių kalbą — 1928 m. išėjo „Trumpas lietuvių kalbos kirčio kursas“, 1929 m. – „Trumpas lietuvių kirčio mokslas“, 1930 m.-„Trumpas kalbos netaisyklingumų ir barbarizmų žodynėlis“, 1933 m. – „Kalbėkime lietuviškai“, „Kirčiuota lietuvių literatūros chrestomatija“ ir k. Išleido kitų vadovėlių. Iš anglų, prancūzų ir kt. kalbų išvertė per 40 veikalų. V. Kamantauskui rūpėjo ne teorija, bet kalbos praktika — jos taisyklingas vartojimas.

ŠALTINIAI.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Viktoras_Kamantauskas

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kamantauskas_Viktoras

http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=5192:mi&catid=316:10-gruodis&Itemid=358

http://lietuvai.lt/wiki/Viktoras_Kamantauskas

http://zemaiciolaikrastis.lt/15982/apie-tustybe/

Autoriaus knygos

Grįžti į sąrašą