Kavaliauskas Česlovas

CITATA.

Tiek tiesos ir gėrio suvokimas, tiek sąžinės balsas apima visus žmones ir visus laikus. Gali kisti papročiai, atskiros moralės taisyklės, bet visuomet žmonės skiria, kas gera ir kas bloga,- tai liudija sąžinės balso pirmenybę.

Kun. Česlovas Kavaliauskas

(1923 08 20 – 1997 02 21)

BIOGRAFIJA. Kavaliauskas Česlovas (1923 m. liepos 20 d. Pumpėnų mstl., Panevėžio apskr. – 1997 m. vasario 20 d. Vievyje, palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje) – kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas.

Nuo 1928 m. gyveno Kaune. Baigęs pradžios mokyklą, 1934-1941 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1941-1946 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1946 m. įšventintas kunigu. Kunigavo Kelmėje, Žasliuose ir kitur. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antitarybinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. suimtas, kalintas Norilsko ir Magadano lageriuose. Dalyvavo 1953 m. Norilsko sukilime, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. 1956 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Kunigavo Viduklėje, Raseiniuose, Dubingiuose, Vievyje, Kazokiškėse, Molėtuose, Joniškyje (Molėtų raj.), Jiezne, Žasliuose, Kaišiadoryse. 1966–1967 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris. Nuo 1994 m. dėstė Aukštesniosios katechetų mokyklos Kaišiadorių vyskupijos skyriuje, jo vadovas. Daugelį stebina kun. Česlovo Kavaliausko talentas kalboms: savarankiškai studijuodamas moderniojo mokslo įvairius šaltinius greta mokėtų 6–7 didžiųjų Europos kalbų jis išmoko dar keletą, skaitė net 12–13 kalbų. Bendradarbiavo spaudoje („Nepriklausoma Lietuva“, „Šiaurės Atėnai“, „Katalikų pasaulis“, „Šaltinis“, „Nauka i religija“), radijo laidose („Mažoji studija“). Paliko teologinių, biblinių, filosofinių, šiuolaikinės pasaulėvokos straipsnių, eilėraščių rankraščių.

KŪRYBA.

Iš senovės graikų k. išvertė Naująjį Testamentą (1972 m. išleistas Bostone ir Meksike, pataisytas leidimas 1988 m. Vilniuje, iki 2003 m. Lietuvoje ir užsienyje išleisti 32 leidimai), patristikos kūrinių (Eusebijo Cezariečio „Bažnyčios istorija“ 1-7 skyriai, Vilnius, 1993 m.). Iš lotynų k. išvertė kai kurias Senojo Testamento dalis („Giesmių giesmė“ ir kitas) ir Romos mišiolo poetinius tekstus (1982 m. 2 leidimas 1987 m.), iš anglų ir kitų kalbų – pasaulietinės poezijos kūrinių ar jų fragmentų. Redagavo II Vatikano Susirinkimo nutarimų, (su M. Petkevičiumi, išleista 1968 m., 2 leidimas –1994 m.), Antano Liesio „Psalmyno“ (su V.Aliuliu, išleisti 1973 m. Lietuvoje, 1994 m. – JAV) vertimus. Bendradarbiavo spaudoje („Nepriklausoma Lietuva“, „Šiaurės Atėnai“, „Katalikų pasaulis“, „Šaltinis“, „Nauka i religija“), radijo laidose („Mažoji studija“). Paliko teologinių, biblinių, filosofinių, šiuolaikinės pasaulėvokos straipsnių, eilėraščių rankraščių. Parašė knygas: „Trumpas teologijos žodynas” (1992 m.), “Teologija šiandien“ (straipsnių rinkinys, 1995 m.), „Tarp fizikos ir teologijos“ (1998 m.) ir poezijos rinkinį „Pažadėtoji žemė“ (2000 m.).

2002 m. Vilniuje išleista A. Mozerio sudaryta atsiminimų apie kun. Č. Kavaliauską knyga „Priespaudos metais skleidęs tiesą“

ŠALTINIAI.

https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ceslovas_Kavaliauskas

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kavaliauskas_%C4%8Ceslovas

Grįžti į sąrašą