Pabiržytė Eleonora

CITATA. …Visi jau įprato prie to. Auginau brolius, paskui vaikus. Brolių vaikų auginimas man lyg prievolė. Ir niekas nepagalvojo, kad gal aš turiu kokią svajonę, gal nepatinka man tie vaikai…

– Rašyt mokyklose nesimokiau. Tėvas išmokė „drukavotas“ raides, kad maldaknygę paskaityčiau ir viskas. O kiek paaugus, ant vyniojamo popieriaus pati rašyti mokiausi. Slapsčiausi nuo visų, kad nesijuoktų.

Motina pirmoji apžiūrėjo, kad žibalinėj lempoj po nakties žibalas mažėja. Pasekė kartą ir atrado Eleonorą su popieriaus skiaute priemenėj. Paskui žvakigalius degino, mėnulio šviesoje rašė.

Tik vėliau supratau, kad nuo mažens mane traukė kūryba. Būdavo, atsigulu ir svajoju, kad aš turiu vaikų, o gražiausius miestelio bernus į kūmus renku. Vis skaičiuoju, kiek jiems kiaušinių per Velykas atneš…

– Rašyti sekėsi. Pats Baltušis yra pasakęs, kad prieš parašydamas gerą apsakymą, keturiasdešimt blogų parašė. O mano pats pirmas geras. Tada iš almanacho penkis šimtus rublių gavau. Nusipirkau radiją. Būdavo vis šoku iš džiaugsmo: mankštai groja – šoku, dainuoja – šoku…

 

Abromavičius S. Sunkus pažinimo kelias (prisiminimai apie E.Pabiržytę)// Slėnyje prie Nemuno.- K., 1997.

BIOGRAFIJA. Pabiržytė Eleonora (1905 m. kovo 9 d. Rumšiškėse – 1970 m. lapkričio 21 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse) – savamokslė rašytoja. Nuo 1913 m. Pabiržių šeima persikėlė gyventi į Baniškes (Rumšiškių valsč.). Rumšiškų vaistininko Gulbino žmona du metus mokė siuvėjos amato, visą gyvenimą dirbo siuvėja. Mirė 1970 m. lapkričio 21 d. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse.

KŪRYBA. Rašyti pradėjo sulaukusi solidaus amžiaus. 1949 m. jaunųjų rašytojų almanache “Jaunieji” buvo išspausdintas pirmasis E. Pabiržytės apsakymas “Pabaigtuvės”. 1956 m. išleistas apsakymų rinkinys “Sidabrinės šalnos”. Lietuvos bibliotekose tais metais “Sidabrinės šalnos” buvo skaitomiausia lietuvių autorių apsakymų knyga. Eleonora rašė apysaką apie Rumšiškes, parašė apie šimtą apysakos puslapių, bet kūrinio iki galo nebaigė. Rašė ir apybraižas. Savo kūrybą spausdino “Pergalėje”, “Tarybinėje moteryje”. Už apybraižą “Laimėta kova” 1957 m. pelnė šio žurnalo premiją. Apie E.Pabiržytės gyvenimą ir kūrybą rašė kraštietis Stanislovas  Abromavičius savo knygoje “Slėnyje prie Nemuno” (1997). Esė “Sunkus pažinimo kelias”.

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. – P. 113.
Grįžti į sąrašą