Petkevičius Bronius

CITATA. Gyvenimo metai nušuoliavo į negrįžtamą tolumą, nusinešdami su savimi nerūpestingos jaunystės džiaugsmus, tėviškės laukų žalumą ir pavasariniais žiedais išaustus pievų kilimus, o kartu ir tragiškus karo ir okupacijos metus. Tik tų metų išgyvenimai neišdilo iš atminties ir plaukams pabalus, ir raukšlių vagelėms pradėjus veidą vagoti. Jie giliai įsirėžė į mano atmintį ir siejasi su neramiais ir kartu drąsiais, nežinančiais baimės metais. Tai buvo metai – gimtojo krašto ir tėvynės meilės metai, įskiepyti tėvų, mokyklos ir nepriklausomos Lietuvos gyvenimo. Todėl skubėjau imtis plunksnos ir supinti prisiminimų pynę iš paskutiniųjų laisvosios tėvynės dienų, iš nuožmaus sovietinės  ir hitlerinės okupacijos laikotarpio, kuris mūsų vaikams ir vaikaičiams galbūt bus kaip tolima ir šiurpi pasaka. Skubėjau rašyti ir nepavėluoti, kol dar šviesi atmintis, nes mano paties, mano meto jaunuolių ir kaimynų išgyvenimai yra lietuvių tautos tragiškos istorijos dalelė privalanti išlikti mūsų ainiams.

Bronius Petkevičius. Vareikonių metai. – Gija, 2002.

BIOGRAFIJA. Petkevičius Bronius gimė 1923 12 15 Vareikonių k. (Paparčių sen. Kaišiadorių r.) – mirė 2014 rugsėjo 17 d.. 1944-ai-siais mobilizuotas į kariuomenę. Pateko į 16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją, o su ja – į Kuršą, tą pragarišką Kuršą, kur iki pat karo pabaigos buvo apsupta didžiulė vokiečių grupuotė. 2004 m. B. Petkevičius išleido 264 p. atsiminimų knygą „Kuršo žemėje”. Štai joje ir aprašė, kokį sunkų kario kelią jis nuėjo nuo gimtųjų Vareikonių iki Kuršo žemės ir atgal. Tačiau reikia pasakyti, kad vis dėlto likimas buvo palankus B. Petkevičiui: jis nepateko į pirmąsias kautynių linijas, nedalyvavo mirtinose atakose. Jis buvo rezerve. Sirgo, gulėjo ligoninėje. Kai kiek atsigavo, vokiečiai jau buvo kapituliavę, ėjo belaisvių kolonos. Karas jau buvo pasibaigęs. 16-oji lietuviškoji divizija, kaip ir visi kariai, džiūgavo.
Kai B. Petkevičių demobilizavo 1947 metais, jis išvažiavo į Kauną ir įstojo į 2-ąją suaugusiųjų gimnaziją, po to į Kauno mokytojų seminariją, kurią po ketverių metų baigė. Mokytojavo Šakių vidurinėje mokykloje, o iš ten buvo perkeltas į Kauno kurčiųjų (vėliau neprigirdinčiųjų) internatinę mokyklą. Dirbo auklėtoju, vėliau direktoriaus pavaduotoju. Neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą. Studijas baigė 1961 m. Sudarinėjo ir redagavo lietuvių kalbos ir literatūros programas neprigirdinčiųjų mokyklų 5 – 12 klasėms. Su internatinės mokyklos direktore Albina Sirgediene parengė lietuvių kalbos vadovėlį kurčiųjų mokyklų 7-ajai klasei. Jį 1971 m. išleido „Šviesos“ leidykla.
Pedagoginiam darbui B. Petkevičius paskyrė trisdešimt šešerius metus. 1990-aisiais išėjo į pensiją.
B. Petkevičius – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys.

KŪRYBA. Trilogija „Kuršo žemėje”, „Vareikonių metai“, „Vareikonys amžių vingiais“. Kiek anksčiau B. Petkevičius parašė dar dvi knygeles: „Guronys“ su J. Laurinavičiumi ir „Paparčių mokykla”. Trilogiją ir „Paparčių mokyklą“ išleido Kaišiadorių literatų klubas „Gija”. Rašė straipsnius krašto-tyrinėmis temomis „Kaišiadorių aidams”, „Lietuvos aidui”, „Kauno dienai”, „XXI amžiui”, „Alytaus naujienoms”, žurnalams „Caritas”, „Santara”, „Laisvės kovų archyve“ (1995, t.14) buvo išspausdinta didelė B. Petkevičiaus dokumentinė apybraiža apie generolą leitenantą Motiejų Pečiulionį. B. Petkevičius yra vienas žinomiausių šio Amerikos  lietuvių švietėjo, lietuvių knygų autoriaus, leidėjo ir platintojo kun. A. Miluko gyvenimo ir visuomeninės veiklos tyrinėtojų. Yra įsteigtas kun. A. Miluko literatūrinių  premijų fondas, kurio įgaliotinė Lietuvoje poetė ir gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė.  2008 m. šios literatūros premijos laureatu tapo B. Petkevičius. Jam premija buvo skirta už straipsnių apie kun. A. Miluką publikavimą respublikinėje spaudoje, taip pat už trilogiją apie Vareikonių kaimą ir jo žmones.

ŠALTINIAI. http://www.kaisiadoriuaidai.lt/content/view/508/43/

Jonas Laurinavičius.- Kaišiadorių aidai, 2011 07 08.