Adelės Velykienės tapybos darbų paroda „Kad viskas žydėtų“

Kviečiame aplankyti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kilnojamą liaudies menininkės Adelės Velykienės tapybos darbų parodą „Kad viskas žydėtų“.

A. Velykienės kūrybinė kibirkštis įsižiebė netikėtai po sunkios ligos ir džiugino pačią tapytoją bei jos artimuosius labai neilgai, vos porą metų iki tautodailininkės mirties 1982-aisiais. Liko 45 darbai, kuriuose išties žydi ne tik gėlės, augalai, bet ir viskas aplinkui. Ypatinga reikšmė tautodailininkės darbuose tenka šeimos ryšiams, kurie jos kūriniuose taip pat žydi. Anot pačios autorės, tai ji pati viename iš paveikslų „myli anūkėlę Laurą, [o] ji myli močiutę“ („Autoportretas su anūke“, 1980), tai „pro langą marčiukė [Jolanta] žiūri“ („Švenčių dieną“, 1980), tai „gal /…/ reiktų tankiau į gamtą išvykti, bet namie taip ramu…“
Tas namų ramybės ir meilės šeimynykščiams jausmas trykšta iš kiekvieno kūrėjos paveikslo, kaip ir meilė gyvenimui, žavėjimasis jo spalvomis, įvairove, kaimo šventėmis, lauko darbais. Jos darbuose tiek emocinės ekspresijos, tiek spalvos ir ritmo dinamikos, tiek fantazijos laisvės, kad iš pirmo žvilgsnio patys paprasčiausi siužetai (kambariniai ir lauko augalai, etnografiniai tėviškės vaizdai ir Kauno architektūriniai peizažai, pajūrio ir stovyklaviečių pramogos ir pan.) stebina nuotaikos perteikimo įtaigumu, užkrečia gyvenimo džiaugsmu ir noru juo dalytis su savo mylimais žmonėmis, noru burtis draugėn ir džiaugtis visiems kartu.
Todėl A. Velykienės 90-mečio parodoje muziejaus darbuotojai stengėsi parodyti ne tik jos pačios, bet ir jos artimiausiųjų rato kūrybą, kad šia gražia proga draugėn susirinktų visi Adelės svarbiausieji – nuo tėvo Jurgio iki proanūkės Sofijos. Parodos kuratorė ‒ Vilma Kilinskienė.