Ateikite pasidalinti kalbos lobiais

Turbūt ne vienas kaišiadorietis pasimestų, paprašytas pakalbėti savo gimtąja tarme. Kitas gal net nežinotų, kokia tarme nuo vaikystės šneka, nes  ta šneka taip mažai skiriasi nuo bendrinės kalbos. Nedaug kuo nuo gimtosios tarmės skiriasi kalba, girdima mokykloje, per radiją, per televiziją, todėl ne visi žino, kokiai tarmei priskirti kaišiadoriečių šnektą.

Bendrinė kalba susikūrė 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje vakarų aukštaičių tarmės pagrindu. Žymiausias lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas yra Jonas Jablonskis. Tai daugelis prisimename iš mokyklos laikų. Prisimename, kad dvi svarbiausios lietuvių kalbos tarmės – aukštaičių ir žemaičių, daugelis nepamiršo ir smulkesnio skirstymo, – dzūkuojantį ar marijampolietiška šnekta prabilusį tuoj atskirtų. Tos dvi tarmės skirstomos į 15 patarmių, o šnektų skaičiuojama vos ne šimtas.

Jeigu atidžiau pažiūrėtumėte į kalbininkų Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus sudarytą Lietuvių kalbos tarmių žemėlapį, Kaišiadoris rastumėte pačiame vakarų aukštaičių pakraštyje. Daugelio mokslininkų manymu, šitos pakraštinės tarmės labiausiai sunykusios, supanašėjusios su bendrine kalba. Todėl dažnas ir nežinome, kokia tarme kaišiadoriečiai šneka. Skaudu, bet, ko gero, reikia sakyti: šnekėjo... Tame pačiame žemėlapyje rastumėte Palomenę, Žaslius, Gegužinę, priskirtus pietų aukštaičių tarmei. Deja, šios vietos taip pat pakraštyje, taigi vargu ar daug pietų aukštaičių (dzūkų) tarminių ypatybių išgirsite. Taip yra ir kitur. Pavyzdžiui, jau nedaug žemaičiuojančių išgirsite apie Raseinius ir Tauragę, nyksta Klaipėdos krašto tarmė, net anykštėnai ir kupiškėnai yra praradę kai kurias savo šnektų ypatybes.

Mes, vyresnieji, prieš kokius 30 metų mokykloje gėdijomės „kaimiškai“ kalbėti, dar ir mokytojai mūsų „kapsėjimą“ ar „tepsėjimą“ taisydavo. Dabar norime grąžinti, ką grąžinti jau sunku.  O juk tarmės – mūsų kultūros paveldo dalis. Taip norisi tikėti, kad šių metų paskelbimas Tarmių metais iš tikrųjų bus tvirtas žingsnis puoselėjant gyvąją tarmių tradiciją. „Kiekviena tarmė yra vertybė ir pasaulio matymo kampas. Kuo daugiau moki kalbų ir tarmių, tuo esi turtingesnis, tuo pasaulį matai įvairesnį“, – taip gražiai Raudondvaryje vykusiame pirmajame Tarmių metams skirtame renginyje kalbėjo profesorius Bonifacas Stundžia.

Patikėkite – dar galime paieškoti mums paliktų lobių. Ir surasti dar galime. Juk visi prisimename senelių, tėvų namus, pilnus gražios kalbos gyvasties. O jeigu neturite kur ieškoti, ateikite į Tarmių metų sutiktuves vasario 21 d. 16 val. Kaišiadorių kultūros namuose. Išgirsite, kaip savo tarme kalba Kaišiadorių krašto marčios ir žentai, paklausysite ir kaišiadoriečių, kurie atrado  prosenelių mums paliktus kalbos lobius. Jie dalinsis tais lobiais – argi nenorėtumėte tokios dovanos?

Savivaldybės, kalbos tvarkytoja Danutė Grigonienė.