Skaitmeninių kūrinių konkurse nugalėjęs filmas įkvėpė Kaišiadoris tapti kino sostine

Informacija

2012-01-18

Konkurso „Skaitmeninių bendruomenių pasakojimai“ nugalėtojo vardą pelnęs vaidybinis – dokumentinis filmas „Susitikimas Kaišiadoryse“ vertinimo komisiją papirko jautriai ir kokybiškai nufilmuota istorija apie iš emigracijos grįžusį senelį ir anūkę, kurie pokalbiais atskleidžia miesto praeitį ir dabartį. Pasak ekspertų, tai konkurso pasakojimas, vertas transliuoti televizijoje.

„Šis pasakojimas kitus aplenkė daugeliu aspektų. Visų pirma, tai jautri ir jaudinanti istorija, neprofesionalų nufilmuota netikėtai kokybiškai. Filmas išsiskiria tiek siužetu, tiek montavimo sprendimais, be to, puikiai atskleista tema. Tai buvo ne tik mano, bet ir kitų komisijos narių favoritas. Turiu prisipažinti, pasižiūrėjusi šį filmą, išspaudžiau nuoširdžią ašarą. Manau, jį verta demonstruoti ir daug platesnei auditorijai, nenustebsiu, jei filmą nuspręs transliuoti televizija“, – taip projekto „Bibliotekos pažangai“ surengto konkurso nugalėtoją apibūdino viena iš vertinimo komisijos narių Loreta Sungailienė, etnomuzikologė, TV laidos „Duokim garo“ vedėja.

Jai paantrino kolega kultūros apžvalgininkas Ramūnas Gerbutavičius, pastebėjęs, jog „Susitikimas Kaišiadoryse“ buvo darbas, kuriame puikiai derėjo kūrybiškumas ir techninė kokybė.

Kaišiadorių viešosios bibliotekos ir vietos gyventojų komandos sukurtas filmas „Susitikimas Kaišiadoryse“ nukonkuravo per 500 konkursui pateiktų pasakojimų ir surinko 175 vertinimo komisijos balsus. Filmo siužetas paremtas mergaitės ir jos senelio, sugrįžusio iš Amerikos, pokalbiais. Skirtingų kartų giminaičiai pirmą kartą gyvenime susitinka geležinkelio stotyje ir eina pasivaikščioti po Kaišiadoris, aplankydami istorines ir žymias miesto vietas. Senelis prisimena, kaip miestas atrodė jo laikais ir pateikia daug įdomių faktų, pavyzdžiui, kad iš Kaišiadorių išriedėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos garvežys, čia yra seniausias šalyje viešasis tualetas, mieste treniravosi 1939 m. Europos krepšinio čempionai.

„Turbūt daugelis yra važiavę traukiniu iš Vilniaus ar Kauno pro Kaišiadoris, tačiau miestą matė tik pro traukinio langus. Nors negalime pasigirti dvarais ar bokštais, tačiau turime, ką parodyti ir kuo pasidžiaugti. Mums čia mielas kiekvienas kampelis, o kai kurie jų dvelkia šimtamete istorija, kuri gali būti įdomi kiekvienam. Filmuodami pasakojimą visų pirma siekėme, kad jis patiktų miesto svečiams ir galėtų būti reprezentacine priemone“, – sakė filmo kūrėjų grupės koordinatorė, Kaišiadorių bibliotekos direktorė Aldona Naudžiūnaitė.

Anot jos, kūrybinis procesas buvo ilgas ir sudėtingas, filmavimas truko kone pusę metų. „Skirtingai nuo kitų konkurso pasakojimų, mūsiškis yra vaidybinis, tad mums buvo kiek sunkiau. Buvome visai „žali“, tiek operatorius, tiek aktoriai, tad į priekį stūmėmės lėtai, aukodami kiekvieną laisvą minutę, daug dėmesio skirdami net mažiausioms detalėms. Smagu, kad rezultatas pranoko lūkesčius. Įgavę patirties, planuojame tęsti kūrybinį procesą, patys tobulintis, mokyti kino meno jaunuosius ir susukti dar ne vieną filmą. Puoselėjame ambicingą svajonę, jog Kaišiadorys taptų Lietuvos kino sostine“, – pasakojo viena iš filmo autorių.

Konkurse „Skaitmeninių bendruomenių pasakojimai", kurį inicijavo projektas „Bibliotekos pažangai“, iš viso buvo apdovanoti šeši filmai. Antrąją vietą pelnė „Plungės Laisvės alėja“ – Plungės viešosios bibliotekos suburtos kūrėjų komandos pasakojimas apie vieną seniausių miesto gatvių, menančių dar XIX a., kai gyveno vienas iš jos statytojų kunigaikštis Mykolas Oginskis. Nuo jo mažai atsiliko filmas apie vieną iš akmens skulptūros Lietuvoje pradininkų Steponą Gailevičių, kuriuo didžiuojasi Ukrinų kaimo (Mažeikių raj.) gyventojai.

Vienu labiausiai intriguojančių pasakojimų įvardintas Palangos bendruomenės ir viešosios bibliotekos sukurtas filmukas „Gintarautoja“ apie archajišką gintaro gavybos būdą – jo gaudymą graibštu jūroje. Tiek pat balsų surinko ir skaitmeninis pasakojimas apie Kupiškio krašto skulptoriaus Henriko Orakausko darbus „Muziejus po atviru dangumi“.

Skaitmeninius pasakojimus vertino autoritetinga komisija, kurioje be L. Sungailienės ir R. Gerbūtavičiaus, dirbo prof. Alvydas Lukys, Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros vedėjas,  Gražina Kadžytė, etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja ir Donatas Kubilius, projekto „Bibliotekos pažangai“ bendruomenių projektų vadovas.

Konkursą organizavusio projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovo Kęstučio Juškevičiaus teigimu, ši iniciatyva sėkmingai paskatino gyventojus kartu su viešosiomis bibliotekomis imtis kūrybinės veiklos ir sukurti savotišką krašto „perliukų“ lobyną. Tai – elektroninės krašto enciklopedijos „Graži tu mano“ interaktyvus žemėlapis www.grazitumano.lt/map, kuriuo gali naudotis visi norintys pažinti Lietuvos kraštų istoriją ir kultūrą. K. Juškevičius pažymėjo, jog konkursu interaktyvaus žemėlapio gyvenimas nesibaigia – gyventojai enciklopediją naujais pasakojimais kviečiami pildyt nuolat.