Kaip senti laimingai

Jei mylime ir vertiname gyvenimą, kitus žmones, jei stengiamės būti jiems naudingi ir tai atrodo prasminga, jei su dėkingumu priimame mums duotus metus, nesijausime seni. 

„Artuma”

 

 

 

Deivės nesensta

Mus nuteikia, kad prastėjanti sveikata, išvaizda, lytiniai santykiai ir netgi blėstantis gyvenimo džiaugsmas metams bėgant yra neišvengiami… O kas, jeigu senstame tik tiek, kiek pasiduodame su amžiumi susijusioms nuostatoms? Kaip gyventume, jei pasirinktume gyvenimo būdą, nepriklausantį nuo skaičių?
Kad įrodytų, kaip gali pasikeisti savijauta, išsilaisvinus iš baimės susimauti ar nerimo, kad kūnas išduos.                                    Gydytoja akušerė-ginekologė Christiane Northrup (Kristiana Nortrap)  atveria visiškai kitokio mąstymo perspektyvą, dėl kurios galime tikėtis:                                                                                      puikios sveikatos,                                                                        malonaus lytinio gyvenimo,                                                              lengvo judėjimo džiaugsmo,                                                            skaidrių ir autentiškų santykių,                                                            ypač – santykio su savimi. 

 

Nusprendžiau senti laimingai

Mes visi senstame. Tai natūralus mūsų gyvenimo reiškinys. Tačiau kaip senti laimingai? Kaip be baimės priimti neišvengiamus gyvenimo pokyčius? Kaip su džiugesiu laukti naujos dienos ir naujo gimtadienio? Kaip susikurti kitokį, patrauklų ir mielą, senatvės įvaizdį?
Siekti laimingos senatvės – tai pirmiausia išmokti gyventi visavertį gyvenimą, gyventi gerai, kad ir kokio amžiaus būtume. Požiūris į senatvę tiesiogiai veikia ir mūsų pačių senėjimą, o klestintis jaunystės kultas, deja, dažnai neleidžia teigiamai nusiteikus leistis nešamam amžiaus tėkmės. Reikia suprasti, kad senatvę nebūtinai lydi priklausomybė nuo kitų, fizinis ir psichinis nuosmukis, Alzheimerio liga.                                                                                         Ši knyga iš esmės kalba apie vieną dalyką: mes galime aktyviai kurti savo likimą ir būti laimingi, nepriklausomai nuo biologinio amžiaus.

Antradieniai su Moriu

Knygos autorius Mičas Albomas su savo koledžo laikų profesoriumi Moriu Švarcu nesimatė šešiolika metų. Anais laikais Moris buvo vienas iš tų, kurie jaunajam studentui Mičui padėjo orientuotis gyvenime, skatino jo paieškas ir dalijosi patyrimu.
Baigus koledžą ryšys su senuoju profesoriumi nutrūko. Gyvenimas tapo skubus, įtemptas ir užimtas. Svajonės priblėso, o pasaulis tapo lyg ir atšiauresnis.
Ir štai jie vėl susitinka. Tačiau pokalbiams apie tai, kaip reiktų gyventi, laiko liko nedaug – profesorius serga mirtina liga.

Senėjimas

Knyga „Senėjimas: kovokite su juo pasitelkdami dietą pagal kraujo grupę“ pateikia keturis kovos planus, kokių nerasite jokioje kitoje knygoje.

Naują labai naudingų maisto produktų, kurie yra galingas kovos su senėjimu ginklas jūsų kraujo grupei, kategoriją.

Naują informaciją, kurios nerasite kitose knygose apie mitybą pagal kraujo grupes, apie maisto, gėrimų, žolelių ir maisto papildų vartojimą.

Maisto produktų lenteles ir mitybos rekomendacijas su atitinkamais nurodymais vyresniojo amžiaus asmenims.                     

Jie pritaikyti pagal jūsų individualius poreikius ir skirti išvengti senėjimo požymių, tokių kaip galvos smegenų veiklos pokyčiai, hormonų nepakankamumas ir gyvybingumo praradimas.

 

Kiekviena brandi moteris – deivė

Įžengusi į trečią gyvenimo tarpsnį ir susipažinusi su deivėmis, brandaus amžiaus moteris greičiau atpažins ir savo vidiniame pasaulyje slypinčią jėgą. Knygoje „Kiekviena moteris – deivė” autorė pateikė graikų deivių archetipų, o šioje savo talentą ir prigimtines dovanas jums padės atskleisti ir kai kurios Egipto, Azijos dievybės ir jų bruožai. Čia minimas ir puikus moters pavyzdys – prof. Marija Gimbutienė, pasižyminti Atėnės protu, mokslo darbais pagrindusi Didžiosios Deivės Motinos kultūros egzistavimą ir taip prikėlusi deivių įvaizdžius iš užmaršties.

Sužinokite:

  • kas svarbu kiekvienai moteriai skirtingais gyvenimo tarpsniais;
  • atpažinkite savo vidiniame pasaulyje glūdinčius dvasingumo, išminties, mokėjimo atjausti ir veikti šaltinius;
  • pažadinkite savo archetipus, suteikiančius energijos, prasmės ir autentiškumo jausmą;
  • išmokite vertinti savo gebėjimus ir patirtį ir tinkamai juos atskleisti.

 

Smegenų gyvybingumo paslaptis

Dr. D. Perlmutteris, žinomas neurologas, remdamasis naujausiais mokslo tyrimais atskleidžia, kaip smegenų veikla yra susijusi su gausybe mikroorganizmų, t. y. su mikrobiomu, esančiu kiekvieno mūsų organizme. Ar žinote, kad mikroorganizmų yra gerokai daugiau nei kūno ląstelių?

Sudėtingos ir sekinančios smegenų ligos: vaikų autizmas, ADS ar vis jaunesniems žmonėms išsivystanti demencija šiuo metu diagnozuojama vis dažniau. Dr. D. Perlmutteris paaiškina sudėtingą žarnyno mikrobų ir smegenų ryšį, aprašo, kaip, kūdikiui gimus, pradeda vystytis jo mikrobiomas ir kaip jo būklė priklauso nuo gyvensenos.

 

Laimingas senelių gyvenimas

Politikai prieš rinkimus rūpinasi seneliais, o po rinkimų – savimi ir savo vaikais. Bet iš tiesų seneliai sutartinai niekinami, netgi užimantys aukščiausias pareigas to neišvengia. Demokratija draudžia visokią diskriminaciją, negalima niekinti žmonių dėl jų lyties, ligos ar invalidumo. Bet senatvė mūsų šalyje tampa gėda ir pažeminimu. Vaikas nepyksta, jeigu pagiriame, kad suaugo. Vyresnis žmogus, išgirdęs, kad paseno, įsižeidžia, nors tai reiškia, kad tapo protingas ir vertas didelės pagarbos. Glosto savimeilę linkėjimai niekada nepasenti, būti amžinai jaunam ir seksualiam.      Senatvėje svarbu gerbti turimas vertybes, nebesidarkyti, kaip darkosi jaunimas, ir saugoti sveikatą. Čia prireikia ne tik geros gydytojų pagalbos, bet ir protingo paaiškinimo, kad ne visos ligos išgydomos, o visi vartojami vaistai turi negerą šalutinį poveikį.

 

Pareigos metas

Knygoje Rūta Vanagaitė dalijasi asmenine savo tėvų slaugymo patirtimi, tuo, ką patyrė kelerius metus lankydama senus žmonės ligoninėse, globos namuose, ką sužinojo iš tos srities profesionalų bei kitų žmonių, slaugančių savo artimuosius, taip pat savo nuolat veikiančiame Slaugos ir globos priimamajame Vilniaus savivaldybėje.                                                                                      Knygoje „Pareigos metas“ ras daugybę praktinių patarimų, naudingų nuorodų, o svarbiausia – pasisems dvasios stiprybės.  Atlikdami pareigą tėvams, turite nepamiršti ir pareigos sau – pareigos gyventi.                                                              Knyga „Pareigos metas“ apima visą artimųjų priežiūros ir slaugos temų spektrą – nuo pasirengimo būsimai pareigai iki gedulo netekus artimo. Daug dėmesio skiriama ne tik pagalbos senam žmogui praktiniams aspektams, bet ir paties slaugytojo dvasinės sveikatos problemoms – kaip nepalūžti po pareigos našta ir išsaugoti gyvenimo pilnatvę.

 

Pokalbiai apie senatvę ir bičiulystę

Dialogo forma parašyti romėnų oratoriaus Cicerono filosofiniai kūriniai: „Apie senatvę” ir „Apie bičiulystę”. Juose samprotaujama apie žmonių tarpusavio ryšius, būties prasmę, mirtį bei sielos amžinybę.                                                                                                  Šie kūriniai visais laikais buvo ypač populiarūs, plačiai skaitomi, komentuojami ir studijuojami humanistinėse mokyklose.

Bandymai šį tą išspausti iš gyvenimo

Gal Hendrikas Grunas ir senas, bet tikrai dar nemiręs ir nenusiteikęs lindėti tamsiame kamputyje. Sutikime: kasdieniai jo pasivaikščiojimai trumpėja, nes kojos silpsta, reikia nuolat lankytis pas šeimos gydytoją. Iš pirmo žvilgsnio, jis – senolis. Bet argi vien todėl reikia tik gerti kavą ir pasislėpus už pelargonijų laukti gyvenimo pabaigos?

Trumpi, iš pirmo žvilgsnio lengvi, o svarbiausia – atviri Hendriko Gruno dienoraščio fragmentai leidžia skaitytojui vienus metus drauge su dienoraščio rašytoju išgyventi visus senelių namų šiaurės Amsterdame pakilimus ir nuopuolius. Paskutinę metų dieną bus sunku išsiskirti su šiuo žaviu pasakotoju…

„Taikliai įvardydamas jis išmėsinėja slaugos namų gyvenimą. Tuo pat metu ir komiška, ir jaudina.” Leeuwarden Courant

„Dvasinga, tragiška, o kartais – griebia už širdies.”  Het Parool

 

Eik kur liepia širdis

Ši skaitomiausios italų rašytojos S. Tamaro (g. 1957) knyga – senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Visas autorės knygas galima pavadinti dvasinių ieškojimų romanais. “…Širdis visais laikais buvo ta pati… Jauni žmonės nėra savaime egoistai, o seni savaime išmintingi. Protas nepriklauso nuo metų skaičiaus, o nuo nueito kelio… Kai prieisi daug kelių ir nežinosi, kuriuo pasukti, neskubėk ir palauk. Alsuok giliai ir patikliai tarsi ką tik gimęs kūdikis, apie nieką negalvok, tik lauk lauk ir lauk. Sėdėk ir tyloje klausykis širdies. O jai prabilus, stokis ir eik, kur ji tau liepia”.