• Titulinis
  • Akcija „Karantinas! Esu namuose“

Akcija „Karantinas! Esu namuose“

2020-05-04

Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos piešiniai

Karantinas pakeitė visų mūsų gyvenimą. Pražystant sodams, skleidžiantis pavasario žiedams, vis ryškiau matomas grįžtantis pavasaris. Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos 1e klasės mokiniai  dailės pamokoje piešė hiacintus. Piešėme visi kartu virtualioje pamokoje. Pasidžiaugti ryškiaspalviais hiacintų žiedais piešiniuose, kviečiame visus nuotoliniu būdu. Ilgai galvojau kaip pavadinti šiuos darbus, nusprendžiau ,,Hiacintai karantine“, bet tikrai kvepiantys pavasariu, skleidžiantys šilumą ir suteikiantys gerą nuotaiką, net ir karantino metu.   Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokytoja Jūratė Šeškevičienė   Adrija Ajus Anika Beatričė Arnas Austėja Domas Gustė Ineta Kristian Lėja B. Lėja P. Liepa Linas Majus Patricija Rusnė
2020-05-04

Palomenės pagrindinės mokyklos piešiniai

Karantinas. Augustė Janušytė, 7 kl. Kaišiadorių r. Palomenės pagr. mokykla. Mintys Karantino metu. Justas Trakimas, 9 kl. Kaišiadorių r. Palomenės pagrindinė mokykla. Saugus pasivaikščiojimas. Greta Gižytė, 5 kl. Kaišiadorių r. Palomenės pagr. mokykla. Simanonytė Liepa, 5kl. Kaišiadorių r. Palomenės pagr. mokykla  
2020-05-04

Žaslių pagrindinės mokyklos piešiniai

Gabija Lavrukaitytė, 4 klasė. Mokytoja Rita Aleksėjūnienė Juozas Mikalauskas, 4 klasė, mokytoja Rita Aleksėjūnienė. Karina Kuricaitė, 4 klasė, mokytoja Rita Aleksėjūnienė. Rugilė Šimonytė, 4 klasė, mokytoja Rita Aleksėjūnienė.  
2020-05-04

Menų mūza

Brolių Roko ir Simo Driaučiūnų piešiniai Danilas Stepanenko 9 metai Kornelija Pigagaitė Kotryna Kulbickaitė Marija Žalianekaitė Martyna Sausdravaitė Mėja Buklytė 10 metų Miglė Valentinavičiūtė Raminta Sinkevičiūtė Skaistė Filmanavičiūtė  
2020-04-30

Jurgita Treinytė

Darbo stalas. Radau raginimą dalintis savo darbo stalais (o fotografai sumanė surinkti darbastalių kolekciją – prisidėsiu).  Yra daug žmonių, kurie karantino metu uždaryti ir atsargūs, ypač jie – tik po savo darbastalį akis gano. Yra, kurie sukasi dideliais tempais, didesniais nei įprasta, nes – vaikai! šalia, ar kitokie dalykai. Man atsirado neplanuoto „laisvalaikio“ – nekūriau naujų dirbinių, sočiai liko po per pusę sumažėjusio Kaziuko, po neįvykusių verbų… Labiausiai sunerimau po prarastų susitikimų vykdant mokymų veiklą. Kaip paduoti verbų žolynus internetu, ar čia pat jau kvepiančio besilydančio vaško vazelę pastatyti kiekvienam šalia???…   Daug laiko skaičiau (dar skaitysiu- 4 pradėtos knygos). Atėjo tam laikas – atrodytų man amatininkei skaitymas – ne darbas. Tik rankos sugeba paversti kažką į dirbinį. Kad ir žinom, jog pirmas žybsnis mintyse ir tame, kas tavo galvoje.  Labiausiai mane darbui užveda laukiantys žmonės. Nes dirbinių štampavimas dėl dirbinio – ne mano kelias, žinoma, jei reikia, padarai ir tai.  Knygos …nuo senų laikų lentynomis puošiančios namus. Kiek laiko žmonės skyrė į jas sudėti savo išmintį. Žmonės įsiamžina per vaikus, palikimą, knygas, kažką, kas lieka po jų. Kiekvieną perskaičius dar kurį laiką seka tos knygos dvelksmas, tyliai prasukinėji autoriaus mintis. Štai paskaitose (kadaise klausytose) filosofas A. Sverdiolas sakė: „Galima bendrauti su anų amžių žmonėmis. Mano geriausi draugai – kurių nebuvau sutikęs gyvai, bet jų idėjos gyvos manyje“… Vis noriu kokias pastabas, mintis nurašyti ir kaip mokyklos laikais parašyti savo įspūdį ir knygos paliktą „šleifą“ – nuotaiką. Tai įdomu, kad tas svarbesnes mintis taip įsidėmi ir net aiškiau, nei visa kita. Kiekviena knyga su savo „pas mane atsiradimo“ istorija. Akimis paglostai nugarėles, žinai kas ten. Atėjo laikas dalintis. Planuoju jas pasiųsti kitiems. Dar sugalvosiu kaip.   Mano naujosios lauko žolių arbatos   Smalsi aš… kai aplinkui gamta, tie lauko augalai labai įdomu. Kur kokį įdomumą radus tuoj norisi išbandyti. Šį kart mėginu visokių gėrimų galimybes. Nereikia bijoti, nuo trupučio skonio nieko nenutiks, tik svarbu žinoti kurie augalai nuodingi. Anadien ravėjau storalapes bergenijas, žolinčių taip gražiai buvo išgirtos, vadinasi turiu būtinai ir aš pabandyti. Dar prisiminiau, kad anamet bežoliaudami buvom svečiuose – dairausi po lapus, gal žiedų ieškodama, šiaip laukimo laiką leisdama, o priėjusi šeimininkė sako, jau surinkti visi sausuoliai lapai, jau arbata išgerta, nespėja lietus, saulė ir laikas jų natūraliai priruošti… Na, ką gi iš savo gėlyno dabar aš skinu traškančius lapus, besislepiančius po žaliais plačiais storalapės bergenijos lapais. Pilu arbatą negailėdama, dėdama daug juodų susiraičiusių jų lapų ir paskum skanauju stebėdamasi: nieko sau ta mongoliška arbata, kurią kasdien galima gerti… Skanesnė nei juoda ar žalia iš pirktinių pakelių. Kas galėjo tai sugalvoti išbandyti? Mongolai gyvendami gamtoje klajoklių laikais? Geras prieskonis. Dabar vėl – stebiu kaip pažįstama, kaip tik pienių šaknų kavą jau kurį laiką geria. Negi aš nepabandysiu pasiskrudinti, ypač kai jų jau turiu. Saujelė padžiūvusių šaknų šį kart visai į lazdynų riešukukų branduolius nepanaši (pernai labiau pavyko). Pilu į sausą keptuvę, apsisukusi dar kažkur manau spėti nubėgti. Spėju: jau prie durų pasitinka labai gardus kvapas, o įžengus pro duris – svilėsis. Na ką gi, užsipilu ir tokias dūmui nugaravus. Hmhm… kvepinu – malonus kvapas ir skonis! Pienių šaknų kava! Kam tada kofeino pupelės. Labai smagu. P. S. Apdegusios geriau negerkit! Penkių septynių kačiukų  arbata geriama kaip vaistinė. O žolelių paprastai riba – dvi savaitės, tada reikia arbatžoles keisti. Nepasakyčiau, kad kačiukai-kažkas ypatinga. Čia tiems, kam pavasarinio stiprumo trūksta. Su šalpusnio žiedelių arbata man panašiai. Bet tos žolytės besisukančios puodelyje ir visą savo stiprumą atiduodančios karštam vandeniui – kažkas ypatingo. Kad ir ne visada labai labai skanaus. Čiobrelis ne naujiena šiais metais. Arbatos taip pat padauginti negalima, nes ji vaistas nuo peršalimo ligų. Dar iš naujienų šiais metais pabandėm vandeninę mėtą. Mėtų galybė rūšių ir čia pat mes savų kelis skonius turim. Bet ši iš miško upelio! Kažkam dar gi pati kvapniasia iš visų mėtų. Sukasi ir mano puodely, garuoja kvapniu aromatu. Mėginu. Tokia maža paslaptis, kad mėtų arbatą užpylus reikia puodelį lėkštute uždengti, nes turi pasirinkti – kvapnus laukimas ar kvapnus arbatos gėrimas. Aromatas nelaikomas pabėga, nugaruoja.
Atgal
1 2 3 4
1 iš 4
Toliau