Be kategorijos

2022-04-27

Knygos karo tema

,,Jeigu žmogaus negins jo dvasia, tai jokie technikos stebuklai neapsaugos nuo karo, sunaikinimo.

Karas visada pirmiausiai kyla žmogaus viduje”.

                                                                                                                                 Justinas Marcinkevičius

 

 

Svetlana Aleksijevič – pasaulinio garso baltarusių prozininkė, rašanti rusų kalba. Gimė 1948 m. Ukrainoje. Nuo 2012 m. gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje.

Keletą dešimtmečių rašė dokumentinę grožinę kroniką. Autorė faktiškai sukūrė savo žanrą – polifoninį romaną-išpažintį, kuriame iš mažųjų istorijų kuriama didžioji istorija.

„Karo veidas nemoteriškas” (1978–2004) – tai knyga apie moteris Antrajame pasauliniame kare, tai ne karo, o jausmų istorija.

„Moterų pasakojimai kitokie ir apie kitką. „Moteriškas” karas savų spalvų, savų kvapų, savaip nušviestas ir savos jausmų erdvės. Savų žodžių.

Ten nėra didvyrių ir neįtikėtinų žygdarbių, ten yra tiesiog žmonės, užimti nežmonišku darbu. Ir kenčia ten ne tiktai jie (žmonės!), bet ir žemė, ir paukščiai, ir medžiai.

Noriu parašyti šito karo istoriją. Moterišką istoriją.”

Užsisakyti knygą

 

„Cinko berniukai” (1989) – knyga apie jaunuolius, patekusius į karo sūkurį svetimoje šalyje, priverstus kovoti su civiliais jos gyventojais, išduotus savo valstybės.

Remdamasi karo dalyvių atsiminimais, pokalbiais su žuvusių ir suluošintų karių motinomis, rašytoja rūsčiai ir įtaigiai pasakoja apie nežmonišką karo prigimtį ir jo aukų artimųjų skausmą, jai rūpi tie, kurie išliko gyvi ir tebetiki savimi. Knyga apie karą, kuris buvo nematomas ir slepiamas nuo liaudies, – apie sovietų karą Afganistane. Apie šį karą žmonės galėjo numanyti tik iš karstų, siunčiamų iš negirdėtos neregėtos šalies. Tatai jau kitas karas, ir žmogus jame jau kitoks.

Už šią knygą S. Aleksijevič kitados buvo persekiojama, tai matyti iš pridedamos teismo posėdžių medžiagos ir įvairių šalių organizacijų laiškų, ginančių rašytojos teisę kalbėti tiesą.

Užsisakyti knygą

 

Jūsų rankose – karo Rytų Ukrainoje dalyvio dienoraštis. Jo autorius – ne žurnalistas ar rašytojas, o teisėju dirbęs, vėliau snaiperiu tapęs Aleksandras Mamalujus. Jis rašė išmaniuoju telefonu karo stovyklų palapinėse ir netgi apgriautame Donecko oro uoste. Užrašai redaguoti ten pat, antiteroristinės operacijos zonoje.

Ši knyga ne apie didvyrius ir šventuosius, o apie savo gyvybėmis rizikavusius paprastus vaikinus, kurie stengėsi kovoti taip, kad karas neateitų į jų namus. Visi jie pasiryžo ginti Ukrainą – savo Tėvynę.

„Karo dienoraštį” A. Mamalujus skiria 93-iosios gvardijos mechanizuotosios brigados kariams, savo bendražygiams. Ir gyviems, ir žuvusiems mūšio lauke…

Užsisakyti knygą

 

„Kaip tampama Albinosais” dažnai pavadinama kitos epochos „Dievų mišku“. Kitas laikas ir vieta, riebesni keiksmažodžiai, tačiau ne mažesnis absurdas ir beviltiškumas. Tokia pat ironija persmelkti iki skausmo rimti dalykai – vienintelė atsvara visuotinam žiaurumui.

Detaliuose ir lakoniškuose Zigmo Stankaus – žmogaus, dalyvavusio Afganistano „išvadavime“ 9-ojo dešimtmečio pradžioje – atsiminimuose natūraliai ir be pagražinimų piešiamas žmogaus virsmas robotu-žudiku bei kokčiai komiški kariuomenės kuriozai. Piešiama taip, kad po truputį atbunka net skaitytojas…

Užsisakyti knygą

 

Greičiausiai jūs beveik nieko nežinote apie Černobylį. Tik nuotrupas, detales, ištraukas iš konteksto. Tokio plataus ir išsamaus požiūrio į katastrofą Lietuvos pašonėje dar nebuvo publikuota. Tad kviečiame kartu su Šarūnu Jasiukevičiumi pasižvalgyti po neįtikėtiną apokaliptinį pasaulį, kurio gelmės net ir po 30 metų slepia daugybę paslapčių. Tapkite jų liudytojais. „Kodėl Černobylis? Šis klausimas kyla daugeliui. Ko ten eiti, jei tyko tiek daug pavojų? Radiacija, laukiniai žvėrys, apleisti pastatai, teritoriją saugantys pareigūnai…  Jei atvirai, atsakymo neturiu iki šiol. Tiksliau – turiu keletą, atradau juos per kelerius metus, bet negaliu pasirinkti galutinio. Manau, jų dar bus. Ko gero, visas versijas sieja viena sąvoka – postapokaliptinė romantika.“

Užsisakyti knygą

 

Šioje knygoje susitiksite su Izraelio, Ukrainos, Kenijos, Japonijos, Indijos, Šri Lankos, JAV, Saudo Arabijos ir kt. šalių moterimis, nusprendusiomis priimti karininko žmonos likimą. Tokia ir knygos autorės – lietuvių karininko žmonos – dalia. Išlydėjusios savo vyrą į karines misijas, jos susiduria su nežinomybe, baime ir nerimu, išgyvena nuolatinę meilės ir pareigos, dabarties pilnatvės ir ateities nežinomybės, šalto proto ir prieštaringų jausmų kovą. Kad ir kaip būtų sunku, jos randa savąjį tikėjimo ir stiprybės šaltinį, skatinantį pasitikti gyvenimą drąsia ir atvira širdimi. Kiekviena iš jų atskleidžia intriguojantį politinį, religinį ir kultūrinį gimtosios šalies paveikslą ir, žinoma, kalba apie šeimą, motinystę, karjerą, meilės galią ir taikos palaikymo misijos svarbą.

Užsisakyti knygą

 

Remdamasis vokiečių dienoraščiais, pokariniais atsiminimais, laiškais, slaptomis SS bylomis ir kitais šaltiniais, autorius apžvelgia „Barbarosos” operaciją (1941-1942) daugiausia iš paprastų vokiečių kareivių ir jaunesniųjų karininkų perspektyvos. Išsamiai nagrinėjami ligi šiol menkai įvertinti veiksniai, nulėmę šios kampanijos baigtį. Prieš skaitytojo akis atsiveria įspūdinga ir plati kampanijos panorama, nuausta iš kampanijos dalyvių asmeninių atsiminimų ir autoriaus istorinės bei profesionalios karinės analizės.

Užsisakyti knygą

 

Šiuose įspūdinguose atsiminimuose Vietnamo karas atsiskleidžia iš trejopos perspektyvos: mat per trejus savo karinės tarnybos Vietname metus autorius buvo oro desantininkas, katerio kulkosvaidininkas ir reindžeris. Savo akimis įsitikinęs klaidinga ir nevaisinga amerikiečių taktika naršyti po džiungles dideliais daliniais nuolat netenkant kovos draugų, autorius, norėdamas išvengti kone tikros pražūties, pereina tarnauti į upių katerių pajėgas.

Užsisakyti knygą

 

Lietuvių pergalė 1941 m. Birželio sukilime prieš sovietinius okupantus ir jo masiškumas parodė visam pasauliui tautos gyvybingumą ir valią priešintis. Prasidėjusi ginkluota rezistencija truko ilgiausiai Europoje 20-ajame amžiuje. Šios ginklu pasiektos pergalės laimėjimai, kovose užgrūdinti kovotojai ir jų tvirta valia priešintis gąsdino sovietinius okupantus iki pat Atgimimo. Sukilimo pergalės skonis teikė vilčių ir visai pokario rezistencijai – pakilusi tauta gali laimėti nepaisant Lietuvos valstybės priešų skleidžiamų abejonių dėl šių siekių tyrumo ir aukų beprasmiškumo. Be galo smagu, kad ši knyga nors maža dalele prisideda prie to meto Lietuvai reikšmingų įvykių atskleidimo ir tautos didvyrių pasiaukojimo pagerbimo.

Užsisakyti knygą

 

Knygoje „Partizano žiedas“ pasakojama, kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas, lydimas kelių partizanų, nuo plačių Kazlų Rūdos miškų keliauja pas žemaičius į 1949 m. vasarį vykusį Lietuvos partizanų vadų susitikimą, kur buvo paskelbtas svarbiausias partizaninio karo dokumentas – Deklaracija, sujungusi 1918-ųjų Lietuvą su miškuose laisvę vis dar saugančiais laisvės kovotojais.

Užsisakyti knygą

 

Tai gerokai kitokia knyga apie partizanų kovas, nei esame pratę skaityti. Autorius, pats būdamas karys, profesionalo žvilgsniu, ginkluotės, karybos ir taktikos požiūriu, įvertino ir aprašė dešimt partizanų kautynių su priešu.

Daugeliu atvejų autorius rekonstruoja susirėmimus itin detaliai, iki menkiausių smulkmenų: kaip pulta, trauktasi, kokie veiksmai ir ginklai naudoti, koks buvo jų efektyvumas – kas pasiteisino, o kas nelabai, kur partizanai pademonstravo išradingumą ir karo meno išmanymą, o kur, deja, nepatyrimą ir klydo, neretai už tai mokėdami aukščiausią kainą.

Užsisakyti knygą

 

Ukrainiečių kalbos mokytojas Paša keliauja per fronto liniją pasiimti sūnėno iš internato. Pavojingos kelionės metu jis priverstas permąstyti savo pažiūras ir pasirinkti, į kurią pusę stoti. Pro langą matomi nuniokoti miestai ir miesteliai, ginkluoti kareiviai ir be namų likę žmonės nepadeda apsispręsti. Leisgyvis senukas su ką tik iš mokyklos parbėgusia anūke, paskubomis svetimus kailinius užsimetusi ir gatvėje atsidūrusi Vira, kita kiek isteriška moteriškaitė, kažkodėl įsikibusi tuščio lagamino, – kiekvienas jų turi savitą įvykių versiją. Surasti vieną tiesą tampa sunku. Ar tai išvis įmanoma?

Užsisakyti knygą

 

Kai mirė autorės mama, mergaitei buvo tik dešimt. Po daugelio metų rašytoja pradeda dėlioti savo šeimos praeities dėlionę. Jai tebuvo žinoma, jog jos tėvai turėję palikti Mariupolį ir išvykti priverčiamųjų darbų į Vokietiją. Didžiąją gyvenimo dalį autorė maniusi, jog „priklausanti žmonijos šiukšlėms, sąšlavoms, likusioms po karo”. Padedant aistringam genealogijos žinovui, ji leidžiasi į skausmingas tapatybės paieškas, imasi narplioti mamos gyvenimą ir, sekdama miglotais protėvių pėdsakais, kone rekonstruoja netikėtumų ir mįslių kupiną giminės istoriją.

Užsisakyti knygą

 

Nikas Fosa – laisvos sielos ir aukštų idealų žmogus – jaučia ne tik nostalgiją žemei, kurioje gyveno ištisos Fosų giminės kartos, bet ir pareigą padaryti šalį šviesesnę. Tačiau įsikūręs susiduria su Ukrainoje klestinčia korupcija, banditų gaujomis, oligarchija ir įsišaknijusiomis nerašytomis taisyklėmis. Pasitelkęs į pagalbą ypatingosios paskirties milicijos dalinį, Nikas kartu su lietuviu ūkininku Algirdu bando pažaboti nusikaltėlius ir įsitraukia į sudėtingą kovą prieš visą kraštą apraizgiusį voratinklį. Vyrai valstybės būklę prilygina asmenybės raidai: jie atkakliai tiki, kad Ukraina gali išaugti iš posovietinės sumaišties kaip žmogus iš paauglystės ir sąmoningai kurti savo ateitį. Tik ar jų pasiryžimo pakaks nugalėti vis labiau supančias priešų pajėgas?

Užsisakyti knygą

 

Žurnalistas, politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas debiutavo romanu „Ukrainos tridantis. Prie bedugnės“, kuriame pasakojo apie ukrainiečių kilmės Niko Foso bandymą įsitvirtinti tėvų žemėje. Knyga pradėjo trilogiją, dedikuotą pastarojo dešimtmečio įvykiams Ukrainoje. „Juodas sniegas, raudonas dangus“ – antroji serijos dalis, kurioje tęsiamas pasakojamas apie tą patį veikėją. Šį kartą jam teks pačiam sau atsakyti, ar jis pasirengęs aukoti asmeninę laisvę vardan bendro tikslo.

tempto siužeto istorija ne tik vaizduoja Ukrainos įvykius, bet ir primena mūsų pačių kovą dėl laisvės 1991-ųjų metų sausį. Tą patį išgyvena ir Baltarusija. Liepsnojančių laužų fone tenka spręsti ar aukosi asmeninę laisvę dėl bendro siekio, ar tapsi marionete kitų rankose.

Užsisakyti knygą

 

Slapčiausios ir pavojingiausios operacijos tuo metu buvo vykdomos po vandeniu. Ištisus dešimtmečius narsydamos vandenynu ir jūrų gelmes JAV karinio jūrų laivyno povandeniniu laivu įgulos rizikavo savo gyvybėmis siekdamos aptikti ir sekti sovietu povandeninius laivus bei įgauti pranašumo misijose, apie kurias žinojo vos keletas išrinktųjų.

Ši knyga “Medžiokle po vandeniu” – tarsi trileris apie šnipus, tačiau visa, kas joje aprašyta, yra įvykę iš tiesu. Tai tikra nuotykiu, išradingumo ir drąsos epopėja apie JAV karinio jūrų laivyno povandeniniu laivu sėkmingas operacijas ir skaudžias tragedijas jūrų gelmėse.

Užsisakyti knygą

 

 

SAS misija Irako kariuomenės užnugaryje – viena garsiausių istorijų apie narsą ir išlikimą šiuolaikiniame kare.

Vėlų 1991 m. sausio 24-osios vakarą grupė buvo slapta išlaipinta giliai priešo užnugaryje Irake. Per nuožmų susišaudymą visi aštuoni liko sveiki, bet buvo priversti bėgti, kad išgelbėtų savo gyvybę. Jų tikslas buvo pasiekti Sirijos sieną, esančią už 120 km į šiaurės vakarus, bet pirmąją naktį grupė atsitiktinai suskilo. Su Chrisu liko dar du kariai. Neturėdami priemonių apsiginti nuo žiemiško dykumos šalčio, jie patyrė hipotermiją. Naktį vienas karys pasiklydo pūgoje. Likusius du kitą dieną aptiko ožkų piemuo. Chriso partneris nuėjo su juo, tikėdamasis gauti maisto, ir negrįžo. Likęs vienas, Chrisas dar atmušė vieną irakiečių antpuolį ir patraukė link tikslo. Tačiau tai buvo tik jo didžiojo nuotykio pradžia…

„Vienintelis išsigelbėjęs“ – negailestingas ir vyriškas pasakojimas apie šiuolaikinį karą, žiaurumą ir ištvermę.

Užsisakyti knygą

 

Knygoje “Užmirštas kalnietis” pasakojama kaip ištvėręs kankinimus, alinantį badą ir cholerą, vyras buvo išsiųstas į Japoniją. Nepasiekus kelionės tikslo, į laivą pataikė amerikiečių torpeda. Dauguma plukdytų karo belaisvių žuvo, tačiau Alisteriui vėl pavyko išsigelbėti – jis penkias dienas vienui vienas plūduriavo ryklių knibždančioje Pietų Kinijos jūroje, kol jį rado banginių medžiotojai. Galiausiai vis tiek išvežtas į Japoniją ir priverstas sunkiai dirbti šachtoje prie pat Nagasakio. Po dviejų mėnesių amerikiečiai ant šio miesto numetė atominę bombą…

Tai neįtikėtina pašaukto į karą jaunuolio išgyvenimo istorija. Nelaisvėje jam pavyko išvengti mirties, nors dauguma jo draugų, karo belaisvių, žuvo.

Užsisakyti knygą

 

Britų istorikas, „The Times“ skiltininkas ir daugelio populiarų dokumentinės publicistikos knygų autorius Benas Macintyre‘as šį kartą rašo apie sovietų žvalgą Olegą Gordijevskį, kurio slaptas bendradarbiavimas su britų žvalgyba paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą ir darė poveikį pasaulio įvykiams.

Šioje įspūdingoje, įtampos, išdavysčių ir lojalumo kupinoje Šaltojo karo dramoje nuožmiai varžosi trys didvalstybės – JAV, Britanija ir Sovietų Sąjunga, o šių varžybų kulminacija baigiasi kvapą gniaužiančiu, kinematografišku, žingsnis po žingsnio aprašytu Gordijevskio pabėgimu iš Maskvos 1985-aisiais.

Užsisakyti knygą

 

Šioje knygoje pirmąsyk lyginamuoju, komparatyvistiniu požiūriu žvelgiama į Afganistano karą, prasidėjusį 1979-aisiais ir iš esmės vykstantį iki šiol. Daugelis ir kariai, ir tyrinėtojai teoretikai karą vadina beprasmiu. Tačiau baisiausia yra ne ši tiesa, o tai, kad iš tikrųjų jis nesibaigė ir greičiausiai niekada nesibaigs. Tarnybos dienas itin gyvai prisimena devyni skirtingi žmonės iš Lietuvos, dalyvavę Afganistano kare, – nuo seržanto iki generolo. Taigi turime skirtingus požiūrio taškus, kurie turėtų padėti suvokti, kas vis dėlto vyko ir vyksta Afganistane. Knyga gausiai iliustruota.

Užsisakyti knygą

 

“Karo menas” – pati garsiausia visų laikų knyga apie taktiką ir strategiją. Ji turėjo milžiniškos įtakos kariavimo istorijai ir šimtmečiais formavo lyderių mąstymą. Nors parašytas 500 metų anksčiau nei Biblija, kinų karvedžio Sun Tzu veikalas svarbumu (ir populiarumu) iki šių dienų nenusileidžia humaniškiausiai žmonijos Knygai. Karo meno išmintimi vadovavosi Napoleonas, vokiečių generolai Antrojo pasaulinio karo metais ir netgi amerikiečiai, planuodami operaciją Audra dykumoje.

Šiandien viso pasaulio lyderiai šioje knygoje ieško įkvėpimo ir patarimų, kaip pasiekti tikslą konkurencinėse situacijose. “Karo menas”, organiškai įsiliejęs į šiuolaikinę kultūrą, cituojamas klasikiniame filme Volstritas (1987 m.) ir šiuolaikiniame seriale Sopranai. Šis Sun Tzu tekstas – naujas leidimas, papildytas išsamiais paaiškinimais ir komentarais.

Užsisakyti knygą

2022-03-13

Knygos.lt TOP 100

Kviečiame skaityti!

Kaip išsirinkti gerą knygą? Jums gali padėti TOP 100 populiariausių knygų sąrašas, skelbiamas interneto svetainėje knygos.lt.  Aukščiausiose reitingų pozicijose tarptautiniai bestseleriai, visų laikų geriausia klasika, įdomiausi romanai, šiurpiausi trileriai, psichologinės ir istorinės knygos.

Iš šio sąrašo, kviečiame skaityti knygas, esančias mūsų bibliotekoje.

 

Ar galima tikėtis, kad rimta knyga apie psichoterapiją ir jos metodus bus lengvai suprantama tiek profesionalui, tiek paprastam skaitytojui? Kad išsamiai paaiškins nepasitenkinimo, liūdesio, pykčio, nerimo, neveiklumo ir perfekcionizmo priežastis bei padės jas įveikti? Dar daugiau, ar jums teko skaityti knygą, kurios teigiamas poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais?

Stanfordo universiteto medicinos mokyklos profesoriaus dr. Davido Burnso knyga „Geros nuotaikos vadovas“ yra būtent tokia – aiški, praktiška, pagrįsta ir nepaprastai veiksminga. Neveltui jos parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių visame pasaulyje.

Burnso knyga padarė milžinišką poveikį mano profesinėms ir asmeninėms pažiūroms. Perskaitęs ją supratau, kad keisti savo gyvenimą ir spręsti problemas galima pradėti tuoj pat ir tam nebūtina išnarstyti iki smulkmenų vaikystės patyrimus ir traumas. Terekia suprasti, kaip mes patys savo įprasminimais ir mintimis kasdien keičiame save ir pasaulį. Džiaugiuosi, kad ši bene pati naudingiausia mano kada nors skaityta knyga išvydo šviesą lietuvių kalba.

Ją patarčiau kiekvienam, kuris tiki, kad kuria savo gyvenimą ir kasdienes nuotaikas. O jei tuo netikite – šią knygą būtinai turite perskaityti.

 

 

„Gyvulių ūkis” — neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, parašytas XX a. Britanijoje. Šioje G. Orvelo knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija (vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susimokę sukyla prieš šeimininką, išveja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą) virto diktatūra ir išdavyste.

„Pasakojimas apie revoliuciją, pasukusią šunkeliais — ir apie tai, kaip puikiai buvo pateisinamas kiekvienas būsimas jos pradinės doktrinos iškraipymo žingsnis”, — rašė Orvelas pratarmėje pirmajam „Gyvulių ūkio” leidimui 1945 metais. Šį romaną Orvelas sukūrė 1943-iųjų pabaigoje, bet knyga galėjo likti neišspausdinta. Dėl to, kad joje buvo įnirtingai puolamas Stalinas, leidėjai vienas po kito atsisakydavo knygos. Orvelo paprasta, tragikomiška pasakėčia apie tai, kas nutinka gyvuliams išvijus poną Džonsą ir mėginant tvarkytis ūkyje patiems — neblėstanti pasaulinio garso klasika.

 

 

„Helės Amin istorija turėtų skambėti tarsi pavojaus varpas, nes vaikų, neteisėtai išvežamų į islamiškas valstybes, tokias kaip Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, vis daugėja.” Sunday Times

Helė Amin (Helle Amin) gimė 1964 m. Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ten 1990 m. ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Gyvenimas su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje atrodė tobulas. Tačiau vieną 2002-ųjų dieną idilė suyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.

Grįžusi iš prekybos centro, ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus. Ši Helės Amin kelionė prilygo žygdarbiui – svetimoje, vyrų dominuojamoje visuomenėje ji išdrįso pareikalauti teisingumo ir stoti į kovą už motinos teisę auginti savo vaikus. Moters kova buvo kupina dramatiškų įvykių ir pavojų. Kitos motinos gal būtų pasidavusios, bet tik ne Helė. Jos pačios žodžiais tariant, „dėl savo vaikų būčiau basa perėjusi dykumą”.

 

 

„Stebuklas, kad dar neatsisakiau visų savo vilčių – juk jos juokingos ir neįgyvendinamos. Laikausi jų įsikibusi ir, nepaisydama jokių aplinkybių, tikiu, kad žmogaus širdis iš prigimties gera.”

Anos Frank dienoraštis – vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių su šeima ir draugais Amsterdame, Ana rašė dienoraštį nuo 1942 m.. iki 1944 m.

Anos dienoraštis – ne vien holokausto liudijimas, bet ir mergaitės brendimo, jos nepalaužiamo optimizmo ir tikėjimo pačiu gyvenimu istorija. Jauna mergina stebėjo skeldėjantį pasaulį, didžiausias žmonijos nuodėmes, bet neprarado tikėjimo žmonių gerumu ir vilties, kad vieną dieną gyvenimas ir vėl sugrįš į įprastą. Ana aprašė gyvenimą slėptuvėje, paaugliškas problemas, gimstančius jausmus, savęs atradimą.

Šis dienoraštis – sukrečiantis argumentas, kur veda prietarai, nepakanta ir akla neapykanta, kai neduodamas atsakas, kai elgiamasi be atodairos.

 

Kur yra ta riba tarp žmogaus ir žvėries? Ir kas žmogų daro žmogumi? Pritrenkianti ir susimąstyti verčianti filosofinė alegorija, vienas įsimintiniausių ir įtaigiausių pasakojimų apie žmogaus sielos tamsą.

Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į slėpiningo grožio negyvenamą salą. Juos vilioja nevaržoma laisvė ir galimybė pagyventi be suaugusiųjų kontrolės. Iš pradžių visus jungia draugystė, bendras troškimas išsigelbėti. Nusistato taisykles, nes jie juk britai – ne kokie laukiniai. Tačiau baimė, tamsa ir neapykanta greit įveikia sveiką nuovoką, saloje ima galioti vienintelė teisė – stipresniojo teisė.

Iš pradžių piktą ranką dar prilaiko civilizacija, bet pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries, tvarka žlunga, atiduodama duoklė Žvėriui, paaiškėja, kokia visagalė yra nežabota valdžia.

Kai teroras įsisiautėja, o tvarka griūva, viltis, jog visa tai bus nuotykis ima atrodyti nereali, dar labiau neįtikėtina atrodo galimybė būti išgelbėtiems.

William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas”, išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų, bet ir ekranizuotas.

 

 

Neleiskite pavadinimui jūsų suklaidinti – ši knyga tikrai nėra apie tai, kaip manipuliuoti žmonėmis, o apie tai, kaip su jais susidraugauti!!!

Dale’as Carnegie’is – vienas žinomiausių praėjusio amžiaus bendravimo guru, o ši knyga – pagrindinis jo veikalas, parduotas daugiau kaip 30 milijonų tiražu visame pasaulyje. Kuo gi ši knyga tokia ypatinga? Ir kodėl ji, praėjus beveik šimtmečiui nuo pirmojo jos leidimo, vis dar puikuojasi perkamiausių knygų sąrašuose?

Greičiausiai todėl, kad knygoje kalbama apie žmonių santykius – ilgalaikius ir nuoširdžius. O ši tema buvo ir bus aktuali visais laikais. Tačiau kaip tokius santykius sukurti? Štai čia ir slypi šios knygos sėkmė. „Mes visi norime būti mylimi, mes visi esame svarbūs pirmiausia patys sau, ir čia nėra nieko blogo, – teigia autorius. – Tačiau jei mes padėsime kitiems žmonėms pasijusti svarbiems ir tai darysime visiškai nuoširdžiai, įvyks tikros permainos tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.”

 

Suaugusio žmogaus gyvenime svarbiausias yra prasmės siekimas ir atradimas. Šis principas tapo vadinamosios trečiosios Vienos psichoterapijos mokyklos kūrėjo, austrų neorologo ir psichiatro Viktoro Emilio Franklio gyvenimo ir kūrybos šerdimi. Jis pasiūlė vieną pirmųjų egzistencinių psichoterapinių sistemų, šalia kūniškojo ir psichinio iškėlęs dvasinio matmens svarbą pilnaverčiam žmogaus gyvenimui ir ypač jo sveikatai. Šis matmuo apima tokius svarbius žmogaus atributus kaip prasmės siekimas, orientacija į gyvenimo tikslų realizavimą, kūrybiškumas, vaizduotė, intuicija, savo galimos ateities įžvalga, sugebėjimas mylėti, išgirsti sąžinės balsą. Savo psichologinę teoriją Viktoras E. Franklis pavadino logoterapija – sistema, padedančia žmogui ieškoti savo gyvenimo prasmės ir ją atrasti.

Šią knygą sudaro dvi dalys: pirmoji – tai psichologo išgyvenimai fašistinėse koncentracijos stovyklose, tarsi atsakymas į klausimą, kaip žmogus gali ištverti tokiomis nežmoniškomis sąlygomis. Antroje dalyje autorius apžvelgia savo pažiūras į psichoterapiją, tarsi atsakydamas į klausimą: o kas gi gali žmogui padėti ištverti kasdienybę? Knygoje suformuluoti ir trys svarbiausi logoterapijos principai: 1) gyvenimas yra besąlygiškai prasmingas; 2) kiekvienam žmogui būdingas prasmės siekimas, kuris yra svarbiausias gyvenimo variklis; ir 3) kiekvienas žmogus laisvas pasinaudoti galimybe atrasti prasmę ar ne.

 

1939-ieji, nacistinė Vokietija. Roza ir Hansas Hubermanai savo namuose Molchinge priglobia paauglę Lizelę Meminger. Nepaisant griežto pamotės auklėjimo, mergaitė greit prisitaiko prie naujojo gyvenimo. Ji susidraugauja su kaimynų sūnumi Rudžiu, krečia vaikiškas išdaigas ir iki paryčių skaito knygas. Tuo metu Antrasis pasaulinis karas vis labiau įsisiautėja…

Pirmąjį savo skaitinį Lizelė randa prie broliuko kapo. Antrąjį išplėšia iš rusenančio laužo, sukrauto fiurerio gimtadienio garbei. Vėliau jai leidžiama naudotis mero žmonos biblioteka, tačiau karas atima ir šią galimybę. Apsupta nepritekliaus, iš dangaus krentant bomboms, Lizelė vagia knygas ir sugeba jose rasti paguodą sau ir kitiems.

Kol dalis miestelio gyventojų šlovina režimą, Hubermanai savo rūsyje slepia jauną žydą vardu Maksas. Taip Hansas grąžina skolą jaunuolio tėvui, iš kurio paveldėjo akordeoną. Tačiau vienas neapdairus poelgis nulemia, kad Maksui tenka palikti Rozos ir Hanso namus. Karui pasibaigus, jiedu su Lizele dar susitiks, bet kitiems jai brangiems žmonėms likimas nebus toks gailestingas.

„Knygų vagilė” – viltinga istorija apie brendimą, draugystę ir žmogiškumą. Tai pasakojimas apie žodžių galią gydyti sielą, bet kartu – ir naikinti. Nors vaizduojami šiurpūs įvykiai, ji ne kartą privers nusišypsoti.

 

 

Nesvarbu, kokie jūsų tikslai, „Atominiuose įpročiuose” rasite patikrintą sistemą, kuri leis kasdien tobulėti. Džeimsas Kliras (James Clear), vienas iš geriausių įpročių formavimo specialistų pasaulyje, šioje knygoje pristato praktinius būdus, padėsiančius išsiugdyti gerus įpročius, nugalėti blogus ir palengva žingsniuojant pasiekti įspūdingų rezultatų.

Jei sunku pakeisti savo įpročius, problema – ne jūs. Problema – jūsų sistema. Prie blogų įpročių vis grįžtate ne todėl, kad nenorite keistis, bet todėl, kad turite netinkamą sistemą, kuri užkerta kelią pokyčiams. Jums reikia ne pakilti iki savo tikslų, bet nusileisti iki susikurtų sistemų. Knygoje „Atominiai įpročiai“ rasite patikrintą sistemą, kuri jus pakylės į naujas aukštumas.

 

 

Dr. Janet Geringer Woititz (1938–1994) – amerikiečių psichologė, suaugusių alkoholikų vaikų judėjimo pradininkė.

Tarptautinį pripažinimą pelniusioje knygoje „Suaugę alkoholikų vaikai” autorė pažvelgia į vidų tų, kurie augo priklausomybių kamuojamose, nedarniose šeimose. Per daugelį praktikos metų susipažinusi su šimtais tokių žmonių, daktarė nustatė juos vienijančias savybes ir bruožus, nulemtus vaikystėje patirtų traumų, bei nurodė būdus, kaip atitrūkti nuo našta tapusios praeities ir išmokti gyventi kitaip.

 

 

Benas Lyris – kūrėjas, brolis, sūnus, vyras, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis pozityvaus ir įkvepiančio turinio, kuris padėtų išgyventi sunkumuose ir susitaikyti su situacijomis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers bet kokį KAIP. Knygoje apžvelgiau savo gyvenimo patirtis, išgyvenimus, su kuriais noriu susitaikyti.

„Mano gyvenimas yra terapija kiekvieną dieną. Džiaugiuosi esama akimirka. Nekaltinu oro, saulės trūkumo ar lietaus pertekliaus. Randu būdų, kaip džiaugtis dabar. Kiekviena diena yra gera tada, kai pats iš jos kažką pasiimi ir duodi.”

 

Taip baigiasi tipiška armėnų pasaka. Ir nuo tokio pavadinimo iš, atrodo, kasdieniškų darbų, namų apyvokos rakandų ir žmogiškų aistrų rašytoja Narine Abgaryan pradeda kurti magišką pasaulį. Kelių kartų likimus jame sujungia meilė ir skausmas, kerštas ir atleidimas, draugystė ir nesantaika.

Nepaprasta istorija rutuliojasi atokiame Armėnijos kalnų kaimelyje. Senovinis telegrafo laidas ir pavojingas kalnų takas, kuriuo net ožkos sunkiai praeina, yra vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu. Karas, kalnai ir laikas kadaise pilną šurmulio kaimą pavertė Dievo ir žmonių pamiršta vieta. Iš dalies keistuoliai, iš dalies atsiskyrėliai, jo gyventojai turi bendrą bruožą: jie tiki magija. Ir štai vienas tikras stebuklas sunykusiam kaimui suteikia naujos gyvybės ir vilties.

 

Knygos autorė universiteto profesorė psichoterapeutė Elaine N. Aron, remdamasi ilgalaikiais moksliniais tyrimais, pateikia pagrindinę informaciją, kurią jums reikėtų žinoti apie šią ypatingą savybę. Ji išsamiai aptaria, kokį poveikį jautrumas daro artimiems tarpusavio santykiams ir karjerai, moko sutvirtinti savigarbą ir atlaikyti visuomenės požiūrį. Taip pat išnagrinėjama, kaip psichoterapija gali padėti itin jautriems asmenims.

Šis leidinys yra skirtas ne tik itin jautriems asmenims, bet ir jų šeimų nariams, mokytojams, bendradarbiams ir gydytojams. Jį perskaitę geriau pažinsite save ir išmoksite mėgautis gyvenimu.

 

1944 metai, Paryžius. Nepaisant karštligiškų pastangų išvengti susidūrimo su naciais, Sara su Davidu atsiduria traukinyje į Aušvicą. Saros rankose – tai, kas brangiau už viską pasaulyje. Siekdama apsaugoti didžiausią savo turtą, moteris pasinaudoja suirute ir patiki jį nepažįstamajam. Sarai telieka viltis, kad nepadarė didžiausios gyvenimo klaidos.

Dviejų šeimų likimai susipina karo draskomame Paryžiuje – niekas nebebus kaip anksčiau.

„Kol Paryžius miegojo“ – pasakojimas apie nepalaužiamą meilės galią ir šeimos ryšių tvirtumą, atsparumą žiaurumui ir neteisybei bei drąsą elgtis teisingai net tuomet, kai viskas atrodo prarasta.

 

Remdamasis ilgamečiais tyrimais, psichologas Michaelis C. Reichertas stengiasi pakeisti nusistovėjusį požiūrį, kad berniukai privalo būti „tikri vyrai” – ištvermingi, stiprūs, neverkiantys. Autoriaus teigimu, toks auklėjimas gali turėti neigiamų pasekmių: paskatinti atsiriboti, užsisklęsti, išprovokuoti pyktį, nulemti nepagarbų ar destruktyvų elgesį. Anot jo, siekdami vyriškumo kultūros pokyčių, tėvai, mokytojai ir kiti artimi žmonės turi padėti berniukams ugdydami jų socialines ir emocines savybes.

 

Pelkių Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą.

 

Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jos išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti – atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą.

„Mes dedame tašką” – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.

 

„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.”

„Mažas gyvenimas” – giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas tamsiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.

 

Ar yra pasaulyje moteris, kuriai nors kartą nekilo mintis atsikratyti savo anytos?

Liusė mamos neteko paauglystėje, tad buvo kupina vilčių, kad būsima anyta galės užpildyti jos širdyje atsivėrusią tuštumą. Deja… Elegantiška ir santūri Dajana yra mylinti žmona ir atsidavusi besilaukiančių pabėgėlių globėja, tačiau šalta savo vaikams ir anūkams. Laikui bėgant, marčios ir anytos santykiai tampa vis sudėtingesni.

Praeina dešimt metų ir Dajana savo namuose randama negyva. Stalčiuje – atsisveikinimo laiškas, kuriame ji prisipažįsta nebeturėjusi jėgų kovoti su vėžiu.
Tačiau po skrodimo paaiškėja, kad jokio vėžio nebūta.

 

Ema London nemanė kada nors dar pratarsianti bent vieną žodį savo senelei Ženevjevai London. Valdinga ir šalta dama, kilusi iš turtingos, mėlyno kraujo turinčios Naujosios Anglijos šeimos, sukūrė visame pasaulyje garsią mados imperiją. Nenoromis priėmė ir augino Emą, kai šios tėvas – Ženevjevos sūnus – po žmonos mirties tiesiog numetė dukrą motinos namų svetainėje. Ženevjeva atrodė visiškai abejinga anūkei, o kai mokydamasi paskutinėje gimnazijos klasėje ši pastojo, išspyrė ją lauk tuščiomis rankomis.

 

Išgirdusi legendą apie viduramžiais neregėtai populiarų Vakarų Europos piligrimų kelią Berlyno pašonėje, autorė išsiruošia patikrinti jo mistinių galių. Stebuklingo kraujo keliu kadaise plūsdavo šimtai tūkstančių piligrimų, tačiau šiandien juo žingsniuoja vos vienas kitas. Lina kaip mat randa pakeleivių, tad vieną gražią vasaros pradžios dieną, vos tik pasibaigus karantinui, keturios moterys užsimeta kuprines ant pečių ir leidžiasi į kelią.

2022-02-19

Kun. Česlovo Kavaliausko poezija

„Kunigas Česlovas Kavaliauskas buvo ne tik teologas, mokslininkas, Šventojo Rašto vertėjas, bet ir poetas. Išlikusios eilės ir eilių vertimai yra rinkinyje „Pažadėtoji žemė“, išleistame po Kunigo mirties. Eilės persmelktos meile. Meile Dievui, mokslui ir žmogui. Tačiau daug eilių yra sudeginęs pats Kunigas, kai kurie niekur nepublikuoti eilėraščiai saugomi mano asmeniniame archyve” (dr. Jurgita Fedorinienė). Keletas eilėraščių iš Kunigo poezijos ir vertimų rinkinio „Pažadėtoji žemė“: Stella Maris Tu kaip meilė graži, Stella Maris, Kaip pavasario džiaugsmas skaisti – Visos dainos ir maldos nemarios, Tau, o žavi Stella Maris! Kai blaškėsi jūra ir siuto arkanai, Kai draskėsi vėjai pikti – Laimėjau Tik Tavąjį vardą ištaręs; Ištiesęs rankas į Tave, Stella Maris!   Ar negirdėjai paukštės… Ar negirdėjai paukštės suokiant sužeistos? tuomet nekaltink – liaupsinti nemoku Ir pataikauti –niekados! Ar negirdėjai paukštės suokiant sužeistos?   Motinai O motina, o saule rudenio alėjų! Prieš gelmę tavo mylinčių akių Be žodžių savo sielvartą išlieju Ir savo nuodėmes jaučiu. O motina, jei tavo sūnui, Kas man dar šventa po rudens šalnų, – Kaip žiedas nekaltos ramunės Šventa esi man, mama, tu….   Tu užsimerk… Tu užsimerk Aš lūpom Perskaityt galiu Melodijas Dainuojančių akių…   Simfonija Tikiu, kad atomo žaidimas, kad judesys simpatiškų jėgų, Nupynė saulės sonatiną Ir kontrapunktą spindulių.   Tikiu, kad baltas vyšnios žiedas Iš elektronų neramių Galingą evoliucijos Rigvedą Dainuoja gamomis bangų.   Tikiu, kad mėlynos sonatos, Žvaigždėto skliauto platuma, Prabyla spektro aparatuose Kūrybinės minties daina.   Tikiu, kad akyse mergelės, – Preliudas chemijos grakštus, Kad meilės paslaptingas kelias Be H2O – nerealus.   Tikiu, kad žemės menkas taškas – Tik lašas jūros vandeny. Ne mums žvaigždžių slaptingas raštas. Ne mes pasaulio vidurys.   Ir dar tikiu, kad visas kosmas – Simfonija nedūžtančių garsų, Didžios minties galingas postas Iš didžio genijaus sapnų.        
2022-02-18

Nuotraukos iš asmeninio Česlovo Kavaliausko albumo

4č
Nuotraukoje Česlovo Kavaliausko mama Ona ir tėtis Mikalojus Kavaliauskai
Kun. Česlovas Kavaliauskas. Vaikystė
5
Kun. Česlovas Kavaliauskas
4
Kun. Česlovas Kavaliauskas
Kun. Česlovas Kavaliauskas su seserimi ir giminaite (1995 m.)
2
Kun. Česlovas Kavaliauskas laimina aplankiusią viešnią
Kun. Česlovo Kavaliausko laidotuvės, vysk. Juozas Matulaitis, vysk. Juozas Preikšas, kun. Romualdas Šalčūnas (kun. Č. Kavaliausko draugas, kuriam atliko paskutinę išpažintį)
Kun. Česlovo Kavaliausko laidotuvės, malda po Šventųjų Mišių, (meldžiasi: klierikas, kun. Vidas Bernardas Sajeta,  vysk. Juozas Matulaitis, kun. Gediminas Tamošiūnas, kun. Jonas Jonys)
Kun. Česlovo Kavaliausko laidotuvės
14
Kun. Česlovo Kavaliausko laidotuvės
Kun. Česlovo Kavaliausko laidotuvės, nešamas karstas, (klierikas, dabar kun. Virgis Balnys (viduryje)
18
Kun. Česlovo Kavaliausko laidotuvės, prie kapo kunigo bičiuliai
Kun. Česlovo Kavaliausko kapas Vievio Šv. Onos bažnyčios šventoriuje, sūnenas akademikas Antanas Buračas ir kunigo sesuo Kotryna
17
Kun. Česlovo Kavaliausko paminklas

Česlovo Kavaliausko fotografuotos nuotraukos:

Nuotraukos iš dr. Jurgitos Fedorinienės archyvo.

Atgal
1 2 3 4 5
1 iš 10
Toliau