lt
Knygos.lt TOP 100
Kviečiame skaityti!
Kaip išsirinkti gerą knygą? Jums gali padėti TOP 100 populiariausių knygų sąrašas, skelbiamas interneto svetainėje knygos.lt. Aukščiausiose reitingų pozicijose tarptautiniai bestseleriai, visų laikų geriausia klasika, įdomiausi romanai, šiurpiausi trileriai, psichologinės ir istorinės knygos.
Iš šio sąrašo, kviečiame skaityti knygas, esančias mūsų bibliotekoje.
Ar galima tikėtis, kad rimta knyga apie psichoterapiją ir jos metodus bus lengvai suprantama tiek profesionalui, tiek paprastam skaitytojui? Kad išsamiai paaiškins nepasitenkinimo, liūdesio, pykčio, nerimo, neveiklumo ir perfekcionizmo priežastis bei padės jas įveikti? Dar daugiau, ar jums teko skaityti knygą, kurios teigiamas poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais?
Stanfordo universiteto medicinos mokyklos profesoriaus dr. Davido Burnso knyga „Geros nuotaikos vadovas“ yra būtent tokia – aiški, praktiška, pagrįsta ir nepaprastai veiksminga. Neveltui jos parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių visame pasaulyje.
Burnso knyga padarė milžinišką poveikį mano profesinėms ir asmeninėms pažiūroms. Perskaitęs ją supratau, kad keisti savo gyvenimą ir spręsti problemas galima pradėti tuoj pat ir tam nebūtina išnarstyti iki smulkmenų vaikystės patyrimus ir traumas. Terekia suprasti, kaip mes patys savo įprasminimais ir mintimis kasdien keičiame save ir pasaulį. Džiaugiuosi, kad ši bene pati naudingiausia mano kada nors skaityta knyga išvydo šviesą lietuvių kalba.
Ją patarčiau kiekvienam, kuris tiki, kad kuria savo gyvenimą ir kasdienes nuotaikas. O jei tuo netikite – šią knygą būtinai turite perskaityti.
„Gyvulių ūkis” — neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, parašytas XX a. Britanijoje. Šioje G. Orvelo knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija (vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susimokę sukyla prieš šeimininką, išveja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą) virto diktatūra ir išdavyste.
„Pasakojimas apie revoliuciją, pasukusią šunkeliais — ir apie tai, kaip puikiai buvo pateisinamas kiekvienas būsimas jos pradinės doktrinos iškraipymo žingsnis”, — rašė Orvelas pratarmėje pirmajam „Gyvulių ūkio” leidimui 1945 metais. Šį romaną Orvelas sukūrė 1943-iųjų pabaigoje, bet knyga galėjo likti neišspausdinta. Dėl to, kad joje buvo įnirtingai puolamas Stalinas, leidėjai vienas po kito atsisakydavo knygos. Orvelo paprasta, tragikomiška pasakėčia apie tai, kas nutinka gyvuliams išvijus poną Džonsą ir mėginant tvarkytis ūkyje patiems — neblėstanti pasaulinio garso klasika.
„Helės Amin istorija turėtų skambėti tarsi pavojaus varpas, nes vaikų, neteisėtai išvežamų į islamiškas valstybes, tokias kaip Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, vis daugėja.” Sunday Times
Helė Amin (Helle Amin) gimė 1964 m. Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ten 1990 m. ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Gyvenimas su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje atrodė tobulas. Tačiau vieną 2002-ųjų dieną idilė suyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.
Grįžusi iš prekybos centro, ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus. Ši Helės Amin kelionė prilygo žygdarbiui – svetimoje, vyrų dominuojamoje visuomenėje ji išdrįso pareikalauti teisingumo ir stoti į kovą už motinos teisę auginti savo vaikus. Moters kova buvo kupina dramatiškų įvykių ir pavojų. Kitos motinos gal būtų pasidavusios, bet tik ne Helė. Jos pačios žodžiais tariant, „dėl savo vaikų būčiau basa perėjusi dykumą”.
„Stebuklas, kad dar neatsisakiau visų savo vilčių – juk jos juokingos ir neįgyvendinamos. Laikausi jų įsikibusi ir, nepaisydama jokių aplinkybių, tikiu, kad žmogaus širdis iš prigimties gera.”
Anos Frank dienoraštis – vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių su šeima ir draugais Amsterdame, Ana rašė dienoraštį nuo 1942 m.. iki 1944 m.
Anos dienoraštis – ne vien holokausto liudijimas, bet ir mergaitės brendimo, jos nepalaužiamo optimizmo ir tikėjimo pačiu gyvenimu istorija. Jauna mergina stebėjo skeldėjantį pasaulį, didžiausias žmonijos nuodėmes, bet neprarado tikėjimo žmonių gerumu ir vilties, kad vieną dieną gyvenimas ir vėl sugrįš į įprastą. Ana aprašė gyvenimą slėptuvėje, paaugliškas problemas, gimstančius jausmus, savęs atradimą.
Šis dienoraštis – sukrečiantis argumentas, kur veda prietarai, nepakanta ir akla neapykanta, kai neduodamas atsakas, kai elgiamasi be atodairos.
Kur yra ta riba tarp žmogaus ir žvėries? Ir kas žmogų daro žmogumi? Pritrenkianti ir susimąstyti verčianti filosofinė alegorija, vienas įsimintiniausių ir įtaigiausių pasakojimų apie žmogaus sielos tamsą.
Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į slėpiningo grožio negyvenamą salą. Juos vilioja nevaržoma laisvė ir galimybė pagyventi be suaugusiųjų kontrolės. Iš pradžių visus jungia draugystė, bendras troškimas išsigelbėti. Nusistato taisykles, nes jie juk britai – ne kokie laukiniai. Tačiau baimė, tamsa ir neapykanta greit įveikia sveiką nuovoką, saloje ima galioti vienintelė teisė – stipresniojo teisė.
Iš pradžių piktą ranką dar prilaiko civilizacija, bet pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries, tvarka žlunga, atiduodama duoklė Žvėriui, paaiškėja, kokia visagalė yra nežabota valdžia.
Kai teroras įsisiautėja, o tvarka griūva, viltis, jog visa tai bus nuotykis ima atrodyti nereali, dar labiau neįtikėtina atrodo galimybė būti išgelbėtiems.
William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas”, išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų, bet ir ekranizuotas.
Neleiskite pavadinimui jūsų suklaidinti – ši knyga tikrai nėra apie tai, kaip manipuliuoti žmonėmis, o apie tai, kaip su jais susidraugauti!!!
Dale’as Carnegie’is – vienas žinomiausių praėjusio amžiaus bendravimo guru, o ši knyga – pagrindinis jo veikalas, parduotas daugiau kaip 30 milijonų tiražu visame pasaulyje. Kuo gi ši knyga tokia ypatinga? Ir kodėl ji, praėjus beveik šimtmečiui nuo pirmojo jos leidimo, vis dar puikuojasi perkamiausių knygų sąrašuose?
Greičiausiai todėl, kad knygoje kalbama apie žmonių santykius – ilgalaikius ir nuoširdžius. O ši tema buvo ir bus aktuali visais laikais. Tačiau kaip tokius santykius sukurti? Štai čia ir slypi šios knygos sėkmė. „Mes visi norime būti mylimi, mes visi esame svarbūs pirmiausia patys sau, ir čia nėra nieko blogo, – teigia autorius. – Tačiau jei mes padėsime kitiems žmonėms pasijusti svarbiems ir tai darysime visiškai nuoširdžiai, įvyks tikros permainos tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.”
Suaugusio žmogaus gyvenime svarbiausias yra prasmės siekimas ir atradimas. Šis principas tapo vadinamosios trečiosios Vienos psichoterapijos mokyklos kūrėjo, austrų neorologo ir psichiatro Viktoro Emilio Franklio gyvenimo ir kūrybos šerdimi. Jis pasiūlė vieną pirmųjų egzistencinių psichoterapinių sistemų, šalia kūniškojo ir psichinio iškėlęs dvasinio matmens svarbą pilnaverčiam žmogaus gyvenimui ir ypač jo sveikatai. Šis matmuo apima tokius svarbius žmogaus atributus kaip prasmės siekimas, orientacija į gyvenimo tikslų realizavimą, kūrybiškumas, vaizduotė, intuicija, savo galimos ateities įžvalga, sugebėjimas mylėti, išgirsti sąžinės balsą. Savo psichologinę teoriją Viktoras E. Franklis pavadino logoterapija – sistema, padedančia žmogui ieškoti savo gyvenimo prasmės ir ją atrasti.
Šią knygą sudaro dvi dalys: pirmoji – tai psichologo išgyvenimai fašistinėse koncentracijos stovyklose, tarsi atsakymas į klausimą, kaip žmogus gali ištverti tokiomis nežmoniškomis sąlygomis. Antroje dalyje autorius apžvelgia savo pažiūras į psichoterapiją, tarsi atsakydamas į klausimą: o kas gi gali žmogui padėti ištverti kasdienybę? Knygoje suformuluoti ir trys svarbiausi logoterapijos principai: 1) gyvenimas yra besąlygiškai prasmingas; 2) kiekvienam žmogui būdingas prasmės siekimas, kuris yra svarbiausias gyvenimo variklis; ir 3) kiekvienas žmogus laisvas pasinaudoti galimybe atrasti prasmę ar ne.
1939-ieji, nacistinė Vokietija. Roza ir Hansas Hubermanai savo namuose Molchinge priglobia paauglę Lizelę Meminger. Nepaisant griežto pamotės auklėjimo, mergaitė greit prisitaiko prie naujojo gyvenimo. Ji susidraugauja su kaimynų sūnumi Rudžiu, krečia vaikiškas išdaigas ir iki paryčių skaito knygas. Tuo metu Antrasis pasaulinis karas vis labiau įsisiautėja…
Pirmąjį savo skaitinį Lizelė randa prie broliuko kapo. Antrąjį išplėšia iš rusenančio laužo, sukrauto fiurerio gimtadienio garbei. Vėliau jai leidžiama naudotis mero žmonos biblioteka, tačiau karas atima ir šią galimybę. Apsupta nepritekliaus, iš dangaus krentant bomboms, Lizelė vagia knygas ir sugeba jose rasti paguodą sau ir kitiems.
Kol dalis miestelio gyventojų šlovina režimą, Hubermanai savo rūsyje slepia jauną žydą vardu Maksas. Taip Hansas grąžina skolą jaunuolio tėvui, iš kurio paveldėjo akordeoną. Tačiau vienas neapdairus poelgis nulemia, kad Maksui tenka palikti Rozos ir Hanso namus. Karui pasibaigus, jiedu su Lizele dar susitiks, bet kitiems jai brangiems žmonėms likimas nebus toks gailestingas.
„Knygų vagilė” – viltinga istorija apie brendimą, draugystę ir žmogiškumą. Tai pasakojimas apie žodžių galią gydyti sielą, bet kartu – ir naikinti. Nors vaizduojami šiurpūs įvykiai, ji ne kartą privers nusišypsoti.
Nesvarbu, kokie jūsų tikslai, „Atominiuose įpročiuose” rasite patikrintą sistemą, kuri leis kasdien tobulėti. Džeimsas Kliras (James Clear), vienas iš geriausių įpročių formavimo specialistų pasaulyje, šioje knygoje pristato praktinius būdus, padėsiančius išsiugdyti gerus įpročius, nugalėti blogus ir palengva žingsniuojant pasiekti įspūdingų rezultatų.
Jei sunku pakeisti savo įpročius, problema – ne jūs. Problema – jūsų sistema. Prie blogų įpročių vis grįžtate ne todėl, kad nenorite keistis, bet todėl, kad turite netinkamą sistemą, kuri užkerta kelią pokyčiams. Jums reikia ne pakilti iki savo tikslų, bet nusileisti iki susikurtų sistemų. Knygoje „Atominiai įpročiai“ rasite patikrintą sistemą, kuri jus pakylės į naujas aukštumas.
Dr. Janet Geringer Woititz (1938–1994) – amerikiečių psichologė, suaugusių alkoholikų vaikų judėjimo pradininkė.
Tarptautinį pripažinimą pelniusioje knygoje „Suaugę alkoholikų vaikai” autorė pažvelgia į vidų tų, kurie augo priklausomybių kamuojamose, nedarniose šeimose. Per daugelį praktikos metų susipažinusi su šimtais tokių žmonių, daktarė nustatė juos vienijančias savybes ir bruožus, nulemtus vaikystėje patirtų traumų, bei nurodė būdus, kaip atitrūkti nuo našta tapusios praeities ir išmokti gyventi kitaip.
Benas Lyris – kūrėjas, brolis, sūnus, vyras, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis pozityvaus ir įkvepiančio turinio, kuris padėtų išgyventi sunkumuose ir susitaikyti su situacijomis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers bet kokį KAIP. Knygoje apžvelgiau savo gyvenimo patirtis, išgyvenimus, su kuriais noriu susitaikyti.
„Mano gyvenimas yra terapija kiekvieną dieną. Džiaugiuosi esama akimirka. Nekaltinu oro, saulės trūkumo ar lietaus pertekliaus. Randu būdų, kaip džiaugtis dabar. Kiekviena diena yra gera tada, kai pats iš jos kažką pasiimi ir duodi.”
Taip baigiasi tipiška armėnų pasaka. Ir nuo tokio pavadinimo iš, atrodo, kasdieniškų darbų, namų apyvokos rakandų ir žmogiškų aistrų rašytoja Narine Abgaryan pradeda kurti magišką pasaulį. Kelių kartų likimus jame sujungia meilė ir skausmas, kerštas ir atleidimas, draugystė ir nesantaika.
Nepaprasta istorija rutuliojasi atokiame Armėnijos kalnų kaimelyje. Senovinis telegrafo laidas ir pavojingas kalnų takas, kuriuo net ožkos sunkiai praeina, yra vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu. Karas, kalnai ir laikas kadaise pilną šurmulio kaimą pavertė Dievo ir žmonių pamiršta vieta. Iš dalies keistuoliai, iš dalies atsiskyrėliai, jo gyventojai turi bendrą bruožą: jie tiki magija. Ir štai vienas tikras stebuklas sunykusiam kaimui suteikia naujos gyvybės ir vilties.
Knygos autorė universiteto profesorė psichoterapeutė Elaine N. Aron, remdamasi ilgalaikiais moksliniais tyrimais, pateikia pagrindinę informaciją, kurią jums reikėtų žinoti apie šią ypatingą savybę. Ji išsamiai aptaria, kokį poveikį jautrumas daro artimiems tarpusavio santykiams ir karjerai, moko sutvirtinti savigarbą ir atlaikyti visuomenės požiūrį. Taip pat išnagrinėjama, kaip psichoterapija gali padėti itin jautriems asmenims.
Šis leidinys yra skirtas ne tik itin jautriems asmenims, bet ir jų šeimų nariams, mokytojams, bendradarbiams ir gydytojams. Jį perskaitę geriau pažinsite save ir išmoksite mėgautis gyvenimu.
1944 metai, Paryžius. Nepaisant karštligiškų pastangų išvengti susidūrimo su naciais, Sara su Davidu atsiduria traukinyje į Aušvicą. Saros rankose – tai, kas brangiau už viską pasaulyje. Siekdama apsaugoti didžiausią savo turtą, moteris pasinaudoja suirute ir patiki jį nepažįstamajam. Sarai telieka viltis, kad nepadarė didžiausios gyvenimo klaidos.
Dviejų šeimų likimai susipina karo draskomame Paryžiuje – niekas nebebus kaip anksčiau.
„Kol Paryžius miegojo“ – pasakojimas apie nepalaužiamą meilės galią ir šeimos ryšių tvirtumą, atsparumą žiaurumui ir neteisybei bei drąsą elgtis teisingai net tuomet, kai viskas atrodo prarasta.
Remdamasis ilgamečiais tyrimais, psichologas Michaelis C. Reichertas stengiasi pakeisti nusistovėjusį požiūrį, kad berniukai privalo būti „tikri vyrai” – ištvermingi, stiprūs, neverkiantys. Autoriaus teigimu, toks auklėjimas gali turėti neigiamų pasekmių: paskatinti atsiriboti, užsisklęsti, išprovokuoti pyktį, nulemti nepagarbų ar destruktyvų elgesį. Anot jo, siekdami vyriškumo kultūros pokyčių, tėvai, mokytojai ir kiti artimi žmonės turi padėti berniukams ugdydami jų socialines ir emocines savybes.
Pelkių Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą.
Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jos išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti – atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą.
„Mes dedame tašką” – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.
„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.”
„Mažas gyvenimas” – giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas tamsiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.
Ar yra pasaulyje moteris, kuriai nors kartą nekilo mintis atsikratyti savo anytos?
Liusė mamos neteko paauglystėje, tad buvo kupina vilčių, kad būsima anyta galės užpildyti jos širdyje atsivėrusią tuštumą. Deja… Elegantiška ir santūri Dajana yra mylinti žmona ir atsidavusi besilaukiančių pabėgėlių globėja, tačiau šalta savo vaikams ir anūkams. Laikui bėgant, marčios ir anytos santykiai tampa vis sudėtingesni.
Praeina dešimt metų ir Dajana savo namuose randama negyva. Stalčiuje – atsisveikinimo laiškas, kuriame ji prisipažįsta nebeturėjusi jėgų kovoti su vėžiu.
Tačiau po skrodimo paaiškėja, kad jokio vėžio nebūta.
Ema London nemanė kada nors dar pratarsianti bent vieną žodį savo senelei Ženevjevai London. Valdinga ir šalta dama, kilusi iš turtingos, mėlyno kraujo turinčios Naujosios Anglijos šeimos, sukūrė visame pasaulyje garsią mados imperiją. Nenoromis priėmė ir augino Emą, kai šios tėvas – Ženevjevos sūnus – po žmonos mirties tiesiog numetė dukrą motinos namų svetainėje. Ženevjeva atrodė visiškai abejinga anūkei, o kai mokydamasi paskutinėje gimnazijos klasėje ši pastojo, išspyrė ją lauk tuščiomis rankomis.
Išgirdusi legendą apie viduramžiais neregėtai populiarų Vakarų Europos piligrimų kelią Berlyno pašonėje, autorė išsiruošia patikrinti jo mistinių galių. Stebuklingo kraujo keliu kadaise plūsdavo šimtai tūkstančių piligrimų, tačiau šiandien juo žingsniuoja vos vienas kitas. Lina kaip mat randa pakeleivių, tad vieną gražią vasaros pradžios dieną, vos tik pasibaigus karantinui, keturios moterys užsimeta kuprines ant pečių ir leidžiasi į kelią.