lt
Laikas knygai
Knygos lavina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį.
(V. M. Tekerėjus)
„Kur upė Šyša teka…“– tai biografinis pasakojimas apie dvi garsias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios Prūsų Lietuvos asmenybes: Šilutės, anuomet Šilokarčemos, mecenatą, dvarininką, lietuvininkų kultūros ir šnekos puoselėtoją Hugo Šojų ir iškilų vokiečių rašytoją Hermaną Zudermaną, kuris savo apysakomis kaip niekas kitas pasaulyje išgarsino Lietuvos pamario kraštą. Skaitytojui prieš akis atsiveria plati to meto istorinė, politinė ir kultūrinė Prūsų Lietuvos ir Europos miestų panorama: nerami ir nuolat kintanti politinė situacija, dvarų spindesys, Pirmojo pasaulinio karo suirutė ir pamario krašto žmonių kasdienybė prie visą menančios ir siejančios Šyšos…
Rokas Flick (1936) – vokiečių kilmės rašytojas, ekonomistas, socialinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius. Ypatingo skaitytojų dėmesio ir kritikų vertinimų sulaukė jo romanų trilogija Šiaurės Sachara, Paskutinis traukinys ir Emma, pastoriaus duktė. Pastarasis 2015 m. rašytojui pelnė Ievos Simonaitytės premiją.
„Deimantų ieškotojai“ – tai nuotykių istorija, aprėpianti slėpiningą Kimberlio deimantų kasyklą skurdžioje Afrikos dykumoje, žaliuojančias Anglijos šiaurės lygumas ir bruzdantį devyniolikto amžiaus pabaigos Londoną. Tai pasakojimas apie išdavystę, tiesos paieškas ir neįkainojamą meilę.
Fiona McIntosh (g. 1960) – populiari australų rašytoja. Gimė Anglijoje, jos vaikystė prabėgo keliaujant po Afriką. Sulaukusi devyniolikos Fiona išvyko į Paryžių, vėliau persikėlė į Australiją.
Jaunas niujorkietis Timotis Fišeris yra vidutinio pasisekimo sulaukiančių detektyvų rašytojas, laikantis save neįdomiu žmogumi, gyvenančiu banalų gyvenimą. Todėl dviejų FTB agentų pasirodymas prie namų slenksčio jam tarsi griaustinis iš giedro dangaus. Pasirodo, FTB vykdo slaptą projektą, kuriame dalyvauja stiprią intuiciją turintys žmonės. Vienas iš jų gali būti Timotis.
Projekto vadovė Ana atskleidžia ilgai stebėjusi viešus jo interviu ir įžvelgusi neeilinę nuojautą. Jei rašytojas sutiktų tapti slaptos programos dalimi, jo gebėjimai galėtų padėti sulaikyti paslaptingą padegėją.
Įsitraukęs į mirtiną žaidimą su ieškomiausiu šalies nusikaltėliu Timotis pradeda lenktynes su laiku, pasinaudodamas iki tol nepažinota vidine jėga, ir atranda, kad pasaulyje apstu dalykų, apie kuriuos jis nė nenutuokė.
„Ši istorija – tai ne vien įtemptas siužetas. Romanas privers skaitytoją atkreipti dėmesį į savo paties intuiciją.“ – Ouest France
Karolina Siers sužino, kad mergytė, kurios laukiasi, turi širdies defektą. Dideliam moters sielvartui, 1970-aisiais medicina dar nėra tiek pažengusi, kad galėtų padėti išgelbėti dukterį. Karolina jaučiasi kaip niekada bejėgė ir palaužta, bet jos fizikas svainis pasiūlo išeitį – tokią sveiku protu nesuvokiamą, jog akimirką Karolina patiki, kad Hanteris išties linkęs į beprotybę.
Tik Karolina jį pažįsta – jis protingiausias kada nors jos sutiktas žmogus. Dėl savo dar negimusios dukrelės ji galėtų padaryti bet ką. Todėl galiausiai pasiryžta visus išankstinius nusistatymus nustumti į šoną ir patikėti neįtikimais dalykais. Šis sprendimas iš jos pareikalaus tokios drąsos ir stiprybės, kokių nė nenumanė turinti.
Įdomus, kelis literatūros žanrus siejantis romanas apie beribį motinos ryžtą išgelbėti savo vaiką, suvienyti šeimą ir patikėti neįtikimais dalykais.
„Mergina iš Italijos“ – vienas pirmųjų amerikiečių rašytojos Lucindos Riley romanų, pasakojantis apie aistringą, tačiau tragišką meilę.
Pirmą kartą Rozana Mediči ir Robertas Rosinis susitiko, kai jai buvo vos vienuolika. Robertas – publikos mėgstamas ir moterų garbinamas operos solistas. Rozana – drovi mergaitė.
TIk po šešerių metų Rozana ir Robertas vėl sutinka Londone. Jie supranta, kad negali vienas be kito ir kad pats likimas jiems lėmė būti kartu. Jie liepsnoja aistra vienas kitam ir muzikai. Aistringa meilė virsta apsėdimu…
Tai pasakojimas apie moterį, kuri dėl savo talento patyrė išdavystę, aistrą ir šlovę.
„Mergina iš Italijos“ – jautri ir įtraukainti meilės istorija. Nesvarbu, ar vykstate atostogauti, ar ilsitės savaitgalį namuose – raskite laiko ir vietos šiai knygai. Ir neužmirškite ausinių – klausykite gražiausių operos arijų. Tai tikrai sustiprins pasakojimą.
„Mano tėvas Šagalas“ – pasakojimas apie tėvą ir dukrą, sudėtingus ir įtemptus jų santykius, balansuojančius tarp meilės ir neapykantos. Ida – temperamentinga neeilinė mergina, jos tėvas – visame pasaulyje garsus menininkas, tapytojas Marco Chagallas. Šis istorinis romanas – užburianti ekskursija po bohemišką ir menu alsuojantį Paryžių, o taip pat – Europos žydų likimo liudijimas XX a. vidurio įvykių verpetuose.
Vienintelė Marco Chagallo duktė Ida – pasakiško grožio mergina, kurią brandina laisve alsuojantis Paryžiaus oras ir griežti tėvo reikalavimai bei kontrolė. Iš namų pabėgusi Ida mieste suranda savo gyvenimo meilę – neturtingą studentą, pavergusį karštakraujės menininko duktės širdį. Tačiau laimė ilgai netrunka.
Romano „Mano tėvas Šagalas“ įtampą kuria dviprasmiški herojės jausmai tėvui, o skaitytojas kviečiamas geriau pažinti menininko pasaulį ir vidinius kūrėjo išgyvenimus.
„Namas Trado gatvėje“ – romanas nukelia skaitytojus į vieną seniausių Pietų Karolinos miestų, Čarlstoną, kuriame atgyja ne tik miesto architektūros šedevrai, tampantys lygiaverčiais pasakojimo personažais, bet ir senųjų miesto šeimų gyvenimai.
Nekilnojamojo turto agentė Melanija Midlton netikėtai paveldėjo senąjį Vanderhorstų namą ir turtą. Jos norą kuo greičiau atsikratyti netrokštama seniena temdo viena iš paveldėjimo sąlygų – bent vienerius metus išgyventi šiame name.
Lyg to nepakaktų, netrukus į Melanijos duris pasibeldžia skandalingas praeities istorijas medžiojantis gražuolis rašytojas Džekas Trenholmas. Pasitelkęs savo žavesį jis įtikina Melaniją kartu atskeisti Vanderhorstų šeimos paslaptį.
Karen White „Mergina iš Legaro gatvės“ yra antroji serijos knyga apie Melaniją Midlton, nekilnojamojo turto agentę.
Liusė mamos neteko paauglystėje, tad buvo kupina vilčių, kad būsima anyta galės užpildyti jos širdyje atsivėrusią tuštumą. Deja… Elegantiška ir santūri Dajana yra mylinti žmona ir atsidavusi besilaukiančių pabėgėlių globėja, tačiau šalta savo vaikams ir anūkams. Laikui bėgant, marčios ir anytos santykiai tampa vis sudėtingesni.
Praeina dešimt metų ir Dajana savo namuose randama negyva. Stalčiuje – atsisveikinimo laiškas, kuriame ji prisipažįsta nebeturėjusi jėgų kovoti su vėžiu.
Tačiau po skrodimo paaiškėja, kad jokio vėžio nebūta.
Kas gi vis dėlto nutiko? Ar tikrai Dajana pasitraukė iš gyvenimo pati? O gal kam nors jos mirtis buvo naudinga?
Romanas apie šeimos santykius ir lemtingus pasirinkimus. Galima jį skaityti kaip painią detektyvinę istoriją, bet greičiau tai – psichologinė drama, atskleidžianti sudėtingus veikėjų charakterius ir veiksmų motyvus.
Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos 70-metės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai” tapo 2019 m. knygų leidybos sensacija.
Pelkių Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą. Tapusi paaugle Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir Čeiso Endriuso, „miestelio pažibos ir geriausio įžaidėjo”. Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja.
„Užmaršties saldumas“ – romanas, įkvėptas tikrų istorinių faktų.
Labai jaudinančios pastangos išnarplioti savo šeimos, patyrusios siaubingus praeities įvykius išgyvenant Holokaustą, istoriją. Pagrindinė veikėja, eidama nuo durų prie durų, kalbasi su Holokaustą menančiais žmonėmis, klausosi sukrečiančių istorijų apie prarastus artimuosius, jų siekį išgyventi, ir pamažu dėlioja savo šeimos istoriją. Ši tikrais įvykiais paremta knyga sujaudins, galbūt sukrės, ir tikrai įsmigs giliai širdin.
„Kristin Harmel meistriškai ir įtaigiai pasakoja apie kartų kovą už išlikimą. Knygoje pabarstyti kepinių receptai leidžia skaitytojams patiems geriau pajusti saldų Houpės kelionės skonį.“
„Mano miego ir poilsio metai“ – tai istorija apie nemalonią, bet labai turtingą Niujorko gyventoją, kuri stengiasi penkiolika mėnesių nieko neveikti, tik – miegoti ir kaulyti receptų vaistams, kurie padėtų dar daugiau miegoti. Visas veiksmas prasideda 2000-ųjų birželį ir nesunku paskaičiuoti, kada įvyks kulminacija (tai, beje, yra ženklas skaitytojui, kad romano siužetas nėra mieguistas).
„Mano miego ir poilsio metai“ – pasakojimas apie tykaus įtūžio apimtą keistuolę, kuri brenda per vaistų sukeltą miglą, kol ima suprasti – susvetimėjimas gali būti ne tik priimtinas, bet ir būtinas.
Kai kurie kritikai romano heroję vadina privilegijuotų, dykinėjančių moterų karikatūra, kiti ją laiko feministe, nusprendusia geriau pramiegoti gyvenimą, nei ko nors imtis, tačiau visi sutaria: tai viena įdomiausių protagonisčių šiuolaikinėje literatūroje.
Smurtaujantis tėvas sugriovė Lilės vaikystę, tačiau ji nenustojo kovoti dėl savo svajonių ir sunkiai dirbo, kad gyvenime gautų tai, ko visada troško. Lilė pabėga iš mažo ir vaikystėje patirtą pragarą jai primenančio miestelio, išvyksta į Bostoną, baigia koledžą ir pradeda savo verslą – įkuria gėlių parduotuvę. Kai Lilės gyvenime atsiranda žavingas neurochirurgas Railis ir į širdį ateina šilti jausmai, jai ima atrodyti, kad viskas net per gerai, kad būtų tiesa.
Drąsus ir asmeniškas Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“ pasakoja širdį draskančią istoriją, kuri atskleidžia ir naujas rašytojos kūrybos spalvas. Pagauli romantika pinasi su žemiškais ir tikroviškais charakteriais.
„Mes dedame tašką“ – tai istorija apie meilę, kuri visada ateina kartu su drastiškais reikalavimais.
Gabija ir Ugnius planavo atostogas egzotinėje šalyje, tačiau tarsi perkūnas iš giedro dangaus vyras pareiškė, kad santykiuose reikia padaryti pertrauką. Pritrenkta Gabija, kartu su dukra išvažiuoja į tėvų namus atokioje ir ramioje vietoje. Nedidelis miestas, ežeras ir inteligentiškų tėvų draugija turėjo padėti išsigydyti širdies žaizdas bei nuspręsti, ką daryti toliau. Gabija visada svajojo sukurti tokius santykius, kokius nuo vaikystės matė savo šeimoje.
Tačiau tobulų santuokų nebūna. Tuo moteris įsitikina, kai jos dukra randa seną nuotrauką. Kokias paslaptis slepia Gabijos tėvai?
Irena Buivydaitė romane „Mėnesiena ir tu“ nagrinėja vyrų ir žmonų bei tėvų ir vaikų santykius. Idealių santuokų nebūna, bet ar tai užkerta kelią laimei? Įtraukiantis ir gyvenimiškas siužetas, gyvi personažai ir talentas pasakoti šią knygą neabejotinai pavers dar vienu autorės bestseleriu.
„Užžėlęs kelias“ – tai romanas apie šeimą ir susiskaldymą, apie įtrūkius žmonių širdyse bei pastangas juos užpildyti.
Veiksmas vyksta mažame Airijos miestelyje Atlanto pakrantėje. Tai nepaprastai jaudinantis kūrinys apie žūtbūtines šeimos pastangas atgaivinti prarastą bendrumą, sukurti naujus, kitokius nei ligi šiol santykius.
Rosalinos Madigan vaikai išvyksta iš Vakarų Airijos pradėti savarankiško gyvenimo, vargiai įsivaizduodami, kokia ateitis jų laukia Dubline, Niujorke ir Vakarų Afrikoje. Jų nepakartojama, tačiau sunkiai sukalbama motina artėjant senatvei paskelbia nutarusi parduoti namą ir padalinti gautas lėšas. Suaugę vaikai grįžta paskutinėms Kalėdoms namuose nujausdami, kad jų vaikystė ištrinama, o asmeninė istorija išparduodama.
„Užrašai iš Rokantiškių“ – garsaus Lietuvos muzikologo Donato Katkaus atsiminimai. Knygą sudarė muzikos kritikė Rasa Murauskaitė.
Donatas Katkus (g. 1942) – altistas, dirigentas, muzikologas, profesorius, autorius.
„Užrašai iš Rokantiškių“ – įspūdžių, nutikimų, prisiminimų, nuotrupų, fragmentų, kurie buvo ir yra svarbūs Donatui Katkui, rinkinys. Knyga rekomenduojama visiems, kurie domisi muzikos ir kultūriniu pasauliu, žymių žmonių gyvenimu, Lietuvos istorija, bei kūrėjų padėtimi įvairiais jos etapais. Tai atvira, autentiška ir jaudinanti retrospektyva.
Romanas „Mažas gyvenimas“ meta iššūkį visiems savo skaitytojams. Pasiruoškite jaudinančiai ir, ko gero, sudėtingiausiai istorijai, parašytai per pastarąjį dešimtmetį. Rašytojos Hanya Yahagihara kūrinys kviečia į nepaprastą kelionę per pačias tamsiausias grožinės literatūros gelmes.
Tai epas apie meilę ir draugystę dvidešimt pirmąjame amžiuje. Tokios istorijos jūs dar neskaitėte.
Romanas apie keturis mokslo draugus, kurie baigę koledžą persikelia į Niujorką ir pradeda savo gyvenimo kelio paieškas. Jų kišenės tuščios, jie neturi tvirto pagrindo, tačiau draugystė, kurios laikosi įsikibę, padeda eiti tolyn.
„Mažas gyvenimas“– nepagražintas XXI amžiaus atspindys. Tikras iššūkis intelektualios literatūros gerbėjams.
Toks atviras, užtikrintas ir įtikti netrokštantis moters balsas knygų puslapiuose retas, jau šie pirmieji knygos sakiniai žada, kad laukti įprastų motinos ir dukros santykių čia neverta.
Jaunystėje Tara buvo nenuspėjama, it laukinė. Ji paliko santuoką be meilės ir apsigyveno ašrame, kurį laiką elgetavo (labiausiai tam, kad paerzintų savo turtingus tėvus), daug metų vaikėsi benamį menininką, ir visa tai – su mažamete dukra.
Dabar ji nuolat ką nors pamiršta, nakčia vis išeina iš namų vienais naktiniais marškiniais palikdama atlapotas duris, o Antarą, jos suaugusią dukterį, kankina vidinis konfliktas: kaip rūpintis moterimi, kuri niekada nesirūpino ja?
Romanas „Pridegęs cukrus“ pasakoja motinos ir dukros– meilės ir išdavystės – istoriją. Ji aštri lyg peilio ašmenys, apkaišyta kandžiu sąmoju, skaitytojui išsivyniojanti lyg slidi, dusinanti atminties ir mito gija, amžiams sujungianti dvi moteris, jas išvien kurianti ir naikinanti.
Tai pasakojimas apie šių dienų klajoklius – apie mus. Apie vidinį nerimą, kuris verčia žmogų palikti savo namus ir keliauti ieškant kažin kokio tikslo, o tuo tikslu dažnai tampa pati kelionė.
Romanas parašytas kaip dėlionė, kai kurios dalys trumpos ir, atrodytų, nesvarbios – kelionės užrašai, informacija apie skrydį, netikėti susitikimai oro uoste, laukimo salėje netyčia nugirsti pokalbiai… “Bėgūnai” – tai kelionė po pasaulį ir žmogaus kūną.
Prieš keletą šimtmečių Rusijoje egzistavo paslaptinga sentikių bėgūnų sekta – anot jų, kad jūsų nepagautų blogio jėgos, būtina nuolat judėti. Tik judėjimas gali išgelbėti žmogų nuo velnio pinklių.
„Bėgūnai“ – tai daugiau nei šimtas fragmentų, kuriuose fiksuojami tiek realūs, tiek išgalvoti įvykiai bei žmonės.
„Kelionės su pačiu savimi“ – knyga, kurioje vienas kitą keičia spalvingiausi pasakojimai, parašyti per beveik dvidešimt metų: įspūdžiai iš Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos ir daugybės kitų pasaulio kampelių, iš džiunglių, dykumų, mažų miestelių ir megapolių. Tahiras Shahas pasakoja apie Vakarų pasaulio daiktus, dūlančius Maroko antikvariatuose, apie keistuolį rašytoją genijų Bruce’ą Chatwiną, apie miestelį, kuriame gyvenimo ritmas toks lėtas, kad širdis ima šokti iš džiaugsmo, uždarus Mumbajaus klubus, rūmus Damaske ir džiovintas žmonių galvas. Apie parduodamą vaiduoklį ir Feso labirintus su rūmais, kur po grindimis slypi lobiai, apie senąją dvasinę Maroko sostinę – Mulai Idrisą.
Ši knyga – mūsų gyvenamo pasaulio grožio, didybės ir skurdo atspindys. Tai malonumas keliauti su protingu, linksmu, nepaprastai smalsiu ir išsilavinusiu bendrakeleiviu; tačiau svarbu dar ir tai, kad iš šių kelionių visi grįžta išmintingesni ir šiek tiek laimingesni.
Gregory David Roberts (Gregoris Deividas Robertsas; g. 1952 m. Melburne, Australijoje) – unikalios biografijos rašytojas. Dar studijuodamas filosofiją ir politologiją, jis po skyrybų prarado teises į savo trimetę dukrą. Jaunasis tėvas paguodą rado heroine, o skolas padengė, plėšdamas bankus. Nuteistas dešimčiai metų, netrukus jis pabėgo iš geriausiai saugomo Australijos kalėjimo ir nelegaliai atsidūrė Bombėjuje. Čia ir prasidėjo jo “tikrasis” gyvenimas: prekyba ginklais, žmonėmis ir narkotikais, pagalba vargšams, meilė Indijai ir vienai moteriai. “Šantaramas” – tai dešimt Robertso gyvenimo metų Bombėjaus lūšnynuose, mafijos prieglobstyje, užburianti istorija, parašyta Frankfurto kalėjime, kur galiausiai atsidūrė autorius. Šiandien jis gyvena Bombėjuje ir Ženevoje, rašo romano tęsinį, o jo knyga “Šantaramas” pelnytai tapo literatūriniu triumfu, nepakartojamu, su meile ir įkvėpimu nupieštu Indijos portretu.
Knygos “Šantaramas” tęsinys – “Kalno šešėlis“.
„Mažas gyvenimas“ – epas apie meilę ir draugystę dvidešimt pirmąjame amžiuje. Tokios istorijos jūs dar neskaitėte.
„Mažas gyvenimas“ pasakoja apie keturis mokslo draugus, kurie baigę koledžą persikelia į Niujorką ir pradeda savo gyvenimo kelio paieškas. Jų kišenės tuščios, jie neturi tvirto pagrindo, tačiau draugystė, kurios laikosi įsikibę, padeda eiti tolyn.
„Mažas gyvenimas“ iš pradžių atrodo tarsi tradicinio siužeto romanas, nagrinėjantis psichologinį veikėjų augimą, tačiau tekstas virsta į intensyvų ir tragišką pasakojimą apie paslaptingą, traumuojančią ir gniuždančią Džudo gyvenimo istoriją.
„Mažas gyvenimas“– nepagražintas XXI amžiaus atspindys. Tikras iššūkis intelektualios literatūros gerbėjams.
Kiekvieną pirmadienį 49-erių Elė prižiūri savo anūką Džošą. Atrodo, nėra nieko, ką ji mylėtų stipriau už šį berniuką, tikrą jos akių ir širdies džiaugsmą. Moters laimę temdo tik vyro neištikimybė. Bet Rodžeris prisiekė, kad viskas baigta, o Elė apsisprendė būti dėkinga už tai, ką turi.
Ir štai vieną dieną, kai ji prižiūri Džošą, vyrui paskambina ta moteris. Elė nusigręžia nuo anūko vos akimirkai. Tai, kas nutiko paskui, pakeis jos gyvenimą amžiams. Bet ar tikrai dėl visko kalta ši akimirka? Juk Elė kuo uoliausiai daugybę metų slėpė savo praeitį.
Tad tai, kas atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, gali imti panašėti į nužudymą…
Sunday Times bestselerio „Mano vyro žmona“ autorė grįžta su puikiai parašytu psichologiniu trileriu. „Vos nusigręžiau“ neabejotinai patiks Lisos Jewell gerbėjams.
„Be proto geras trileris. Pavergiantis, aštrus tekstas su nenuspėjamais viražais!“
Trylikametis Teo Dekeris per stebuklą išgyvena teroristino išpuolio muziejuje metu, kuris pareikalauja jo motinos gyvybės. Tėvas atsisako auginti sūnų ir berniukas lieka vienas. Teo priima turtingo draugo šeima, tačiau vaikas nejaukiai jaučiasi naujuose apartamentuose Niujorko centre, jam sunkiai sekasi bendrauti su bendraklasiais. Be to, jį kamuoja motinos ilgesys. Jis klajoja po globos namus ir kitų žmonių šeimas – nuo Niujorko iki Las Vegaso. Vienintelis jam likęs to tragiškai pasibaigusio įvykio atsiminimas – žymiojo Rembrandto mokinio Carelio Fabritijaus paveikslas „Dagilis“, kurį berniukas spėja pasičiupti griuvėsiuose.
Jau suaugęs, Teo leidžia laiką ištaiginguose salonuose ir klaidžioja dulkėtais antikvariato, kuriame dirba, labirintais. Jis svetimas pasauliui, tačiau įsimylėjęs meną. Kai senojo olando paveikslas tampa nedorų žmonių taikiniu, bandymas išgelbėti šią vienintelę jam likusią paguodą vos nesibaigia jo mirtimi.
„Dagilis“ – tai klasikinė netekties ir prisirišimo istorija, tai pasakojimas apie meno galią ir kaip jis – kartais visai kitoks, nei mes įsivaizduojame – gali pakeisti mūsų gyvenimą.
„Apnėja“ – romanas apie gyvenimą pakeitusią nelaimę kalnuose, ilgą reabilitaciją ir bandymą „gyventi normaliai“.
Pagrindinis knygos veikėjas – dvidešimt šešerių metų Lorenzo Amurri, gyventis Romoje su savo mergina Johana. Jis yra muzikantas, groja gitara roko grupėje ir iš gyvenimo ima viską, ką tik šis gali suteikti. Tą rytą, kai jis išlipo iš šiltos lovos ir išsiruošė slidinėti, buvo paskutinis kartas, kai Lorenzo atsistojo ant savo kojų. Jis nesitikėjo, kad gyvenimo siužetas pasuks kardinaliai priešinga kryptimi.
Nelaimingas atsitikimas slidinėjimo trasoje, prognozės prastos – Lorenzo Amurri nuo kaklo nebejaučia savo kūno.
Rašytojas pasakoja apie pragarą, sukeltą priklausomybės kitiems žmonėms, taip pat kalba apie seksualinį ir fiziologinį artumą. Intymias detales, apie kurias retai kalbama ir beveik niekada nerašoma, autorius atskleidžia nedvejodamas. Apnėjos svaigulyje dusina ne oro trūkumas, o mintys apie savižudybę.