Duomenų bazės

2021-09-30

Karpiniai

Jorė Jurgita Treinytė Karpau seniai. Bebaigiant mokyklą lankiau karpinių būrelį pas Almą Bernatonienę, Kaišiadorių kultūros centre. Šiame būrelyje gavau karpymo technikos subtilybių išbandymus, pirmų pastabų koks turtingas senasis lietuvių liaudies pasaulis ir be to, kas tikriausiai jaunam žmogui ypatingai svarbu, davė pasitikėjimo, kad aš tai galiu. Beje, mano mokytoja A. Bernatonienė, mane globojusi, karpymo kelio pradžioje žavėjosi J. Daniliauskienės darbais (J. Daniliauskienė ir N. Jurėnienė buvo Gyvybės medžio karpinyje puoselėtojos ir šios pakraipos mokyklos pradininkės). Pirmasis mano karpymo vadovėlis buvo A. Žiupsnytės „Popieriaus karpymo menas“ (1994m.) Karpant svarbiausia pradžia būtų- ką nori šiuo darbu papasakoti, kur manai karpinį panaudoti… Pati pradžia gali būti ir pažiūrint į kitų mintis, pvz. į Gyvybės medį, kuris yra ypač dažnai sutinkamas karpiniuose – paveiksluose.  Galima tiesiog pradėti karpymą nuo šio medžio. Mūsų lietuviški karpiniai paprastai yra karpomi iš balto popieriaus, klijuojami ant lango ar ant kito tamsesnio juodo ar spalvoto popieriaus. Jei balto popieriaus nebūdavo, seniau nukirpdavo laikraščių baltuosius pakraščius ar karpydavo iš pačių laikraščių. Puošdavo karpiniais langus, lempų gaubtus ar lentynas, kartais karsto apvadus, kryžiams „prijuostes“ ir kt. Galima karpyti ir paveikslus. Dažniausiai karpiniai simetriški, tai išgaunama popierių sulenkus per vieną (gaunasi dvipusis karpinys), dvi (gaunasi dvi simetrijos ašys) ar daugiau vertikalių lenkimų. Reikia turėti omeny, kad kuo daugiau sluoksnių, tuo sunkiau kirpti. Taigi, karpinyje veidrodinis atspindys atsiranda  perlenkus popierių per centrą į dvi dalis  ir pieštuku nupiešus pusę karpinio, antroji pusė išsikarpo savaime.  Aš paprastai karpinius piešiu. Nepiešiu tik labai paprastų raštų užuolaidėlių ar snaigių, mažų detalių. Visuomet stebino vienas karpytojas, pasakų tėvas H. K. Andresonas, kuris vykdamas traukiniu į/iš darbo tiesiog iš popieriaus iškarpydado sudėtingiausius darbus  čia pat – iš galvos – net nepasižymėjęs jokių  pagalbinių linijų. O aš karpydama jau nebegalvoju, man tai tiesiog techniškas atsipalaidavimo darbas. Mintis ir prasmę karpiniui suteikiu pieštuku. Dažnai, labai dažnai net nežinau kas bus. Sėdu prie balto lapo ir kiek pagalvojusi braukiu pirmąsias linijas, o visas kitas siužetas ir sąsajos su kitais elementais iškyla prieš akis bepiešiant. Piešiasi man pakankamai lengvai, kartais mažiau vykusiai, kartais pati stebiuosi savo sukurtu pasakojimu. O pasakojimo vaizdu, karpinio prasmės man labai norisi. Lietuviškiems karpiniams būdinga simetrija, kaip minėjau, ji išgaunama perlenkiant lapą pusiau, išlaikant vertikalią ašį. “Ilgiesiems” karpiniams, kurie skirti langams ar lentynoms, paprastai tokios vertikalios ašys arba sulenkimai būna keli. Taip šalia simetrijos atsiranda pasikartojantis ritmas. Kai turi nupieštą darbą, tarkim, pradėkime nuo simetriško Gyvybės medžio,  geriausia  pirmiausiai išsikarpyti mažiausias skylutes. Jei karpinys labai didelis, perlenktas lapas šiek tiek slidinėja tarp pirštų, tuomet galima tas vietas, kur išsikirps, sutvirtinti lašeliu klijų.   Mažąsias skylutes patogiausia išpjaustyti peiliuku, galima įpjauti x formos įpjovą, pro kurią lengvai įlįs žirklutės, kuriomis lengva kirpti pieštuku pažymėtą kontūrą.  Norėčiau pabrėžti, kad kerpant sukinėjamas karpinys, o žirklės visuomet vienoje vietoje iš lėto kerpa tiesias ar lenktas linijas, kurias pasuka karpinį laikanti ranka. „Kirpt, kirpt kirpt“- mažos baltos nereikalingosios detalės krenta žemyn. Truputį šiukšlini: jei karpinys kelionėje, turi pagalvoti kokią skarelę ar aplankalą padėti ant kelių, kad lengvai baltąsias atplaišėles surinktum. Tiesą sakant, jei karpai storesnį popierių ar sulenktą kelis kartus, net ir patogiausių žirklių rankena įsirėžia į pirštą (smilių ar didijį). Kadangi karpinys dažnai karpomas kelias valandas ar dieną, fizinis nuospaudos  pojūtis tampa labai nemalonus. Pradedi labiau vertinti peiliuką… ir karpinio karpymas virsta karpinio pjaustymu.  Jei karpinys yra pilnas nedidelių skylučių, peiliuku jį “karpyti” netgi daug patogiau.  Pjaustant peiliuku būtina po karpiniu padėti nereikalingo popieriaus ar medinę lentutę. Aš visada po darbu padedu perskaitytą žurnalą ar kelis laikraščius. Pati įspūdingiausia akimirka – kai karpinį išlankstai, kai atlenki centrinę liniją perbraukiant su piršto pagalvėle. Atsiskelidžia visas iki šiol tik nujaučiamas simetrijos grožis. Dvi pusės veidrodinio atspindžio.                                          
2021-09-30

Knyga „Tradicinių lietuviškų dirbinių kūrimas“

        Knygos pristatymas, žiūrėti  čia → Tradicinių Lietuviškų dirbinių kūrimas Apie knygą: Tautodailininkė Jorė Jurgita Treinytė: „Savo dirbinius fotografuodavau, nes jie čia pat išnykdavo / Ona Gaidamavičiūtė // Voruta. – 2021, vas. 3 [elektroninis leidinys].          Metų naujiena – tautodailininkės Jorės Jurgitos Treinytės knyga „Tradicinių lietuvių dirbinių kūrimas“ / Marija Marcevičienė // Kaišiadorių aidai. – 2020, gruod. 15, p. 1, 5.          
2021-09-30

Biografija

Jorė–Jurgita Treinytė (g. 1976-08-15)

           Trapi tarsi auksinis rugio šiaudas.            Gaivi kaip žiedas kvepiančių žolynų.            Darbuose savo šimtmečių tu dvasią saugai,             Sunerti sodai supas lyg žvaigždynai.             Į žmones atvira širdim eini             Ir nuostabiais darbais save išdalini.                       (Juozo Krinicko eilės, skirtos Jorei Jurgitai Treinytei)   Biografija Išsilavinimas: 2008 m. Vilniaus Dailės Akademija, Dailės pedagogo kvalifikacija; 2005 m.  Vilniaus Dailės Akademija, Vaizduojamosios Dailės fakultetas, foto-medijos meno magistras; 2000 m.  Vilniaus Aukštesnioji Technologijos Mokykla, fotografijos technologo specialybė; 1996 m.   Vytauto Didžiojo Universitetas, nebaigtas Aplinkotyros bakalauras; 1994 m.  Kaišiadorių miesto Vaclovo Giržado vidurinė mokykla. Kūrybinė biografija Jorės Jurgitos Treinytės kūrybai svarbios datos: 2020 m. – išleista knyga „Tradicinių lietuviškų dirbinių kūrimas: šiaudiniai sodai ir žaisliukai, advento vainikai, verbos, margučiai, žolynukai, karpiniai“; 2018 m. – suteikta Kaišiadorių savivaldybės kultūros premija; 2018 m. – vašku margintiems, skutinėtiems ir augaliniais dažais dažytiems margučiams suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas; 2016 m.  ir 2018 m. – Žiežmarių kultūros centro padėka; 2017 m. – Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos padėka; 2016 m. – sertifikuota tradicinių amatų mokymų programa ,,Rugio šiaudo spindesys“; 2015 m. – šiaudiniams sodams, žvaigždėms ir girliandoms suteiktas tautinio paveldo produkto  sertifikatas; 2013 m. – šiaudiniams eglutės žaisliukams suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas; 2010 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė; 2005 m. – suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas; 2004 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė; Personalinės parodos 2021 m. Skutinėtų margučių paroda, skirta M.Gimbutienės metams paminėti. Virtuali paroda Vilniaus Tautodailės svetainėje ir facebook’e; 2021 m. Virtuali karpinių paroda Žaslių amatų ir kultūros centro facebook’e ir svetainėje; 2021 m. Popieriniai karpinių žaisliukai Kalėdų eglutei, Žiežmarių kultūros centras; 2021–2016m. Žolynų atviručių paroda „Paukščiukai“ keliavo po Kaišiadorių krašto įvairias kultūrines erdves: Žasliai, Pravieniškės, Paparčiai, Dovainonys, Pakertai, Varkalės, Žiežmariai ir kt.; 2020–2010 m. Karpinių paroda „Pagal Lietuvių liaudies pasakų motyvus“ keliavo po įvairias Kaišiadorių krašto kultūrines vietas, taip pat buvo Vilniaus ir Kauno “Tautodailės galerijoje”; 2020 m. Margučių paroda Žaslių amatų centre; 2019 m. Šiaudinių ir nendrinių sodų ir žvaigždžių paroda „Rugio šiaudo spindesys“, Vilniaus „Tautodailės galerijoje“; 2019 m. Žolinių dirbinių ir margučių paroda „Velykų rytą lelija pražydo“, Žaslių amatų centre; 2018–2019m. Nendrinių sodų ir žvaigždžių paroda „Šiaudo spindesys“, Žaslių amatų centre; 2018 m. Tautodailės darbų paroda Žaslių Amatų centre; 2018 m. Šiaudinių sodų palapinė prie scenos per Žolinę Punske; 2017 m. Nendrinių sodų paroda Kaišiadorių Kultūros centre; 2017 m. Šiaudinių sodų paroda – papuošta eglutė šiaudiniais žaisliukais Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centre; 2016 m. Nendrinių sodų paroda Žaslių kultūros centre; 2016 m. Šiaudinių sodų paroda Rumšiškių buities muziejaus Račiškių koplyčioje;  2015 m. Nendrinių sodų paroda Pakertuose, Varkalėse; 2015 m. „Sodai sodai leliumoj“, šiaudinių sodų ir žolynų atviručių paroda Žiežmarių KC; 2015 m. Žolynų dirbinių paroda Dovainonyse; 2014 m. „Žolynų skulptūrėlės“, paroda Vilniaus Tautodailės galerijoje; 2013 m. Žolynų skulptūrėlių ir šiaudeliais papuoštos eglutės paroda Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje; 2013 m. „Kalėdų eglutės žaisliukai“, paroda Kauno Tautinės kultūros centre; 2013 m. Žolynų skulptūrėlės, Alytuje Tautodailės dirbtuvėse mokymų metu; 2012 m. „Saulės vežimas“ šiaudinių dirbinių paroda Kauno Tautinės kultūros centre; 2012–2013 m. Scenografijos, renginių papuošimai Kauno Tautinės kultūros centre (Atvelykis, Joninės, Tarptautinis vaikų folkloro festivalis); 2012 m. Surengta daug parodėlių pakartotinai asmeninių (ar sukurtų su Zūbiškių menų būreliu) dirbant Kaišiadorių raj. Palomenės kultūros centre; 2012 m. Fotografijų ciklas „Žiema Palomenės seniūnijoje“ Palomenėje, Zūbiškėse; 2011 m. „Tautodailės dirbinių paroda“ Kauno„Tautodailės galerijoje“. Bendraautorė – R. Ulevičienė; „Kaišiadorių tautodailininkų paroda“ Kaišiadorių kultūros namuose; 2010 m. „Tautodailės dirbinių paroda“ Vilniaus „Tautodailės galerijoje“. Bendraautorė – R. Ulevičienė; 2009 m. „ART Baltica‘2009“ fotografijų pristatymas fotomeninkų seminare Nidoje; 2007 m. Fotografijų paroda Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje; 2006 m. „Knygos…“ – Elektrėnų  sveikatos reabilitacijos centas;                 „Saulėgrįža“ – fotografijų paroda Kauno viešosios bibliotekos meno skaitykloje; 2005 m. „Saulėgrįža“ – VDA magistro baigiamasis darbas, vad. A. Raila, galerijoje „Akademija“; „Saulėgrįža“ – 5 fotografijų cikas Vilniaus M.Mažvydo bibliotekos meno skaitykloje; „Gamtos raštas“ – fotografijų ir video paroda Vilniuje galerijoje „Akademija“; 2003 m. „Postfolkloras“ – VDA bakalauro baigiamasis darbas, vad. A. Raila; Vilniuje galerijoje „Intro“, Vilniaus buvusiame pergalės kino teatre renginyje „Žalčio šokis“, tarptautiniame folkloro festivalyje Kaune; 1997 m. „Pauzės“ – fototapyba pagal E. Čiuldės eiles Vilniaus galerijoje „Kampas“; 1996 m. „…tai, ko nepastebime“ – fotografijų paroda VDU CR III a. foje; 1994 m. „Karpiniai“ – vad. A. Bernatonienė, Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje. Grupinės parodos, renginiai, mugės  Nuo 2000–2021 m. kasmetinės Kaziuko mugės Vilniuje; Kitos mugės: Kauno „Kaziuke“, „Ką pasėsi“ dalyvauta Klaipėdoje „Jūros šventėje“, Varėnoje „Grybų šventėje“, Punsko (Lenkija) Žolinių atlaidai, Tradicinių amatų ir folkloro šventė; 2020–2015 m. Kalėdinė prekyba Kaišiadorių eglutės įžiebimo dieną, Kaišiadorių katedros aikštė; 2014–2021 m. Verbų prekyba prie Kaišiadorių katedros; 1998–2018 m. Velykinių dirbinių prekyba Kaune; 2014–2000 m. gėlių puokštės ir kt. prekyba Rudens šventėse ir pavasario mugėse Kaišiadoryse; 1998–2021 m. Vėlinių puokščių prekyba Kaišiadoryse; 2021 m. Respublikinė sodų paroda „Sodų sakmės“ keliauja per Lietuvos mažąsias kultūros sostines; 2020 m. Šiaudiniai darbai „Tarptautiniame šiaudų festivalyje“ Jelgavoje, Latvija; 2020 m. Respublikinė karpinių paroda „Gyvybės medis“ Lietuvos respublikos seime; 2020 m. Respublikinė karpinių paroda „Iš žiniuonės skrynios“, Tauragnai; 2018 m. Respublikinė karpinių paroda „100 karpinių Lietuvai“, Marijampolė; 2018 m. Dalyvavimas kaip amatininikės su savo dirbiniais „Dainų šventėje“ Vilniuje. 2017–2018 m. Šiaudiniai sodai ir žaisliukai Kaišiadorių turizmo ir verslo pavilion LITEXPO Vilniuje; 2017 m. Pristatyti šiaudiniai eglutės žaisliukai Žemės ūkio ministerijos kasmetiniame renginyje Raudondvaryje; 2015 m. Šiaudiniai dirbiniai Kaišiadorių dailininkų asociacijos parodoje Kaišiadorių kultūros centre; 2015 m. Jungtinė tautodailininkių Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės, Danutės Saukaitienės paroda Račiškių koplyčioje per Žolinę, Lietuvos liaudies buities muziejuje; 2012 m. Plungės fotobienalėje fotografijų ciklas  renginyje „Tarp miesto ir kaimo“; 2007/8 m. „Lino Laikas“ – video projekcijos Anykščių koplyčioje; Kauno VDU teologijos fakultete; 2006 m. Video projekcijos D. Vyčinienės „Trys keturiose“ sutartinių vakarui „Skamba Skamba Kankliai“ festivalyje ir pasirodymas Užupio renginyje, skirtame Mindaugo karūnavimo dienai; „Genius Loci“ – fotografijos parodoja Graikijoje (Atėnai, gegužė 24–liepos 9); „Vilnius – Gailestingumo sostinė“ – Vilniuje Alumnato kiemelyje; „VDA foto – medijos meno katedros 10-mečiui paminėti“ – Šiaulių Parodų rūmai; 2005 m. „About myself” – fotografijų ciklas Stoholme; SMD „Ginčai ir dialogai“ – Vilniuje galerijoje „Intro“; „Orfėjas“ – video vienos minutės video festivalyje „Lietuvos“ kino teatre Vilniuje; „Kažkas neįprasto“ – Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerija; 2004 m. „Didi“ studentų dienos festivalis Kauno paveikslų galerijoje, 4 fotografijų ciklas „Mano gyvenimas“; SMD “Žaidimai spąstuose” – Vilniaus „Akademijos galerijoje“; 2002 m. VU organizuota paroda „VU kiemeliais“; 2001 m. VU organizuota tarptautinė paroda „Inside – out“, mažoji fotografijos galerija Vilniuje; 2000 m. „Gervė“ – studentų video festivalis Rygoje; 1999 m. „Ratas“ – J. Treinytės ir D. Radejevaitės video kino mėgėjų festivalyje „Debiutas“; 1995 m. KTU fotostudijos paroda Kauno filharmonijoje; KTU fotostudijos paroda Rygoje, 4 fotografijų ciklas „Dvaselės“; 1993 m. „Mano Tėviškė – 93“, Kauno „Fuji“ galerijoje; Konferencijos
  • 2016 m. mokslinė konferencija „Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“ (IX Norberto Vėliaus skaitymai). Tema: Augalų vaizdiniai liaudies meno, buities ir religijos objektuose;
  • 2003 m.  Studentų tarptautinė folkloro konferencija,  pranešimas „Interpretacijos postfolkloro tema“.
Darbai muziejuose
  • Šiaudiniai žaisliukai, sodai Kaišiadorių muziejuje;
  • Vašku dažyti ir skutinėti margučiai Kaišiadorių muziejuje;
  • Šiaudiniai žaisliukai , nendrinė žvaigždė, sodai Žaslių amatų centre;
  • Vašku dažyti, skutinėti ir augaliniais dažais dažyti margučiai Žaslių amatų centre.
Giedrės Streikauskaitės nuotr.  
Atgal 1 2 3 4 5
2 iš 5
Toliau