Glosienės paroda

Apie bibliotekas

Jei biblioteka miršta, reikia skambinti varpais!…

Kiekvieno bibliotekininko svajonė yra pastatyti savo biblioteką.

Bibliotekos atsirado ne tam, kad būtų pastatai ar patalpos, o tam, kad tenkintų visuomenės informacinius poreikius.

Biblioteka nėra savitikslė; ji atsirado tam tikriems socialiniams poreikiams tenkinti, tarnauja visuomenei ir jos tikslams, savo esme ir funkcijomis yra socialinė institucija.

Biblioteka yra ne tik dokumentų saugykla, bet ir kultūrinės edukacinės sistemos dalis.

Viešosios bibliotekos paslaugos teikiamos remiantis visiems lygia naudojimosi teise, nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės, kalbos ar padėties visuomenėje.

Rutina, skepsis, abejingumas, nenoras mokytis ir keistis – štai didžiausi bibliotekininkystės profesijos prestižo priešai. Kaukimės su jais, o ne su kitomis profesijomis. Pradėkime kiekvienas nuo savęs, pakelkime kartelę patys sau – ir aplinkiniai tai įvertins.

Bibliotekos tarnauja ir kultūrai, ir švietimui, ir informacijai, ir demokratijai, ir atviros visuomenės kūrimui.

Žmonių išmokyti neįmanoma, tik jie patys gali išmokti.

Bibliotekos reikalingos rašytojams, o rašytojai – bibliotekininkams. Tai neatsiejamos gyvenimo grandys.

Bibliotekos, tradiciškai tarnavusios kaip kultūros, švietimo ir laisvalaikio centrai, vis labiau tampa informacijos centrais.

Kai kam bibliotekininkystė atrodo pasenusi ir neperspektyvi šaka, bet man ji atvėrė nepaprastų galimybių. Tai fantastiška profesija, tik apaugusi stereotipais. Kai juos nukrapštai, atsiveria tokios erdvės, kad galva gali apsisukti.

Bibliotekos tam ir atsirado, kad parodytų žmonėms kelią į begalybę, kuri čia įgauna aprėpiamas dimesijas.

Bibliotekos misija yra ne tik duoti tai, ko reikia dabar, bet ir išsaugoti tai, kas buvo sukurta.

Laisvė, savitarna, malonūs lankytojai yra naujosios bibliotekos vertybės.

Informacinėje visuomenėje iš esmės kinta bibliotekų vieta ir funkcijos.

Viešoji biblioteka yra ne tik vieta, kur randamos ir skleidžiamos žinios ir kultūra, bet ir viešoji erdvė susitikti, dalytis, bendrauti.

Viešoji biblioteka vėlyvosios modernybės globalioje daugiakultūrėje visuomenėje yra įvairių gyvenimo sferų –
mokymosi, laisvalaikio, informacijos, darbo, verslo, pramogų – ir įvairių kultūrų susitikimo ir susikirtimo vieta.

Apie kūrybiškumą

Kūrybiški žmonės, kūrybingos idėjos griauna nusistovėjusias normas ir taisykles; tam reikia drąsos ir pasitikėjimo savimi.

Kūrybingas protas mato tą patį, ką ir visi kiti; jis tik elgiasi kitaip nei kiti.

Jei viskas yra nusistovėję, sutvarkyta ir stabilu, kūrybingumui nebelieka vietos.

Gebėjimas kūrybiškai spręsti darbe kylančius klausimus, rodyti iniciatyvą keičiant, tobulinant, atnaujinat gaminamus ar parduodamus produktus ar paslaugas vertinamas kur kas labiau nei gebėjimas paklusti nurodymams ir juos vykdyti.

Kūrybingumo neišmokstama vakuume, tai nuolatinės individo sąveikos su kitais ir su aplinka rezultatas.

Kūrybiškai taikyti žinias įmanu tik tada, kai žmonės gali rinktis, ką ir kaip jie nori daryti.

Kūrybingumas yra daugiadimensis, jis susijęs ir su intelektu, ir su atkakliu darbu, ir su eksperimentavimu, bandymais, ieškojimais.

Šiandien kūrybingumas suprantamas ne kaip individualus, o socialinis procesas, kai ieškojimai ir sprendimai vyksta grupėse, komandose, bendraujant ir bendradarbiaujant.

Kūrybingumas nebesuprantamas siaurai vien kaip meninis kūrybingumas, o kaip gebėjimas naujai pritaikyti turimas žinias, patirtį, intuiciją, idėjas; dažniausiai pripažystama, kad tai gebėjimas, kuris išmokstamas ir kurį gali įgyti visi.

Kūrybingumo ugdymui reikia atsisakyti senų mokymo metodų, dalies turinio; beprasmiška prie jau esamos edukacinės sistemos pridėti vis naujus reikalavimus, neišlaisvinant jiems reikalingos erdvės.

Būtent sąlygos kūrybingumui skleistis sudarymas, palaikymas, skatinimas turi tapti nauja ekonominio ir socialinio gyvenimo paradigma.

Nors kūrybingumas tiesiogine prasme suprantamas kaip gebėjimas kurti, dažniausia jis reiškia gebėjimą matyti reiškinius ar situacijas kitaip, savaip, naujoviškai.

Kūrybingumas laužo nusistovėjusias ribas ir sukuria naujus derinius. Tai būtina, bet nepakankama išradimų ir inovacijų sąlyga.

Biblioteka nebesuvokiama kaip homogeniška, vientisa, atliekanti vieną pagrindinę funkciją, o kaip daugiafunkcė, besikeičianti, adaptyvi, multifasetinė institucija.

Įvairios mintys

Mano įsitikinimu, universitetas turi parengti žmones toliau mokytis, mokytis visą gyvenimą – tik taip galime suspėti keistis.

Laikas negailestingas. Jo pirštai trina viską: džiaugsmą, liūdesį, neviltį ir tikėjimą, jie gena praeitin metus, dienas ir amžius…

Knyga yra turinio ir išorės elementų derinys. Malonu paimti į rankas ar įsigyti gražią, elegantišką, skoningą knygą kaip dirbinį. Gailiuosi, kad neturiu galimybės turėti tokių knygų, bet džiaugiuosi jas matydama ar vartydama.

Daugiausia nuo laiko kenčia žmogus – laikas priverčia jį mirti, nustumia užmaršti daug žmonių, prieš kuriuos ir laikas bejėgis.

Skaitymas yra vienas iš svarbiausių dalykų mano gyvenime, jis man niekada nebuvo laiko, o tik pasirinkimo klausimas.

Kalbėti apie skaitymą ir perskaitytą knygą, jos sukeltus jausmus ar mintis norisi ne kiekvienam ir juo labiau ne su kiekvienu ir viešai. Tai viena iš labiausiai individualizuotų ir personalizuotų žmogaus veikos formų.

Nauja neturi numarinti seno. Sena turi įgauti dabartines reikmes atitinkančias formas.

Naudota literatūra:

Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis : mokslo studija / Audronė Glosienė. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. – 145, [1] p.

Profesiją kuriame visi :  / kabėjosi  [pokalbis su A. Glosiene] / I. Žaltauskaitė. – Iliustr. // Tarp knygų. – 1999. nr. 11, p. 10–12.

Ar išgyvens Lietuvos bibliotekos? : [pokalbis redakcijoje] / V. Garunkštytė, A. Glosienė, V. Gudaitis, J. Matulienė, A. Skuodytė, D. Mušinskas, M. Kvietkauskas // Metai. – ISSN 0134-3211. – 2000, Nr. 2, p. 93-99.

Tai, ko reikia labiausiai : [pokalbis su Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore prof. A. Glosiene / užrašė] Audra Baranauskaitė. – Iliustr. // Istorijos. – ISSN 1822-3761. – 2008, Nr. 2, p. 122-128.

Profesorė Audronė Glosienė : … darbai ir datos : [bibliografijos rodyklė / sudarė Marija Prokopčik, Irena Krivienė, Jelena Saikovič, Indrė Jankevičiūtė, Elvyra Urbonavičienė, Jūratė Zvėgienė, Rita Kivilšienė, Salomėja Peciulkienė, Julija Zinkevičienė]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008 (Vilnius : Biznio mašinų komp.). – 68, [1] p.

Profesorė Audronė Glosienė : … darbai ir datos : [bibliografijos rodyklė / sudarė Marija Prokopčik, Irena Krivienė, Jelena Saikovič, Indrė Jankevičiūtė, Elvyra Urbonavičienė, Jūratė Zvėgienė, Rita Kivilšienė, Salomėja Peciulkienė, Julija Zinkevičienė]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008 (Vilnius : Biznio mašinų komp.). – 68, [1] p.

Viešosios bibliotekos skaitmeninės eros sankryžose : Europos Sąjungos projekto PULMAN gairės / [iš anglų kalbos vertė Emilija Banionytė, Audronė Glosienė, Zinaida Manžuch, Vita Mozūraitė, Ramunė Petuchovaitė, Rasa Racevičiūtė, Jurgita Rudžionienė]. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2002 (Vilnius : VU l-klos sp.). – 141, [1] p.

Iš knygos „Bibliografai apie asmenines bibliotekas, p. 41.

Iš leidinio „Auksinės mintys“, Vilniaus Universiteto studentų surinktos dėstytojų mintys.