Aistis Jonas

CITATA. Aš manau, jog laisvame savam krašte aš būčiau padaręs dvejetą ar trejetą kartų daugiau, negu esu padaręs šiomis sąlygomis; ypač, kad mano kūryba ir mano visas įkvėpimas eidavo iš praeities krašto ir jo žmonių.

GIMTINĖ
Kokalny buvoję liepos, augę ąžuolai,
Šalimais tekėjus Praviena raudona
Ir akiraty numėlę tolimi šilai
Buvo mano džiaugsmas ir kasdienė duona.

BIOGRAFIJA.

Gimė 1907 m. liepos 7 d. Kampiškėse, netoli Rumšiškių, tuometinėje Kauno apskrityje. Augo kalvio šeimoje. Mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje, vėliau Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1927 m. įstojo į Kauno universitetą studijuoti lituanistikos, tuo pat metu dirbo raštininku Žemės banke. Studijavo iki 1932 m.1936 m. poetui skiriama Švietimo ministerijos stipendija ir jis išvyksta į Prancūziją, Grenobilio universitetą studijuoti prancūzų kalbos ir literatūros. Nuo to laiko į Lietuvą jis nebegrįžo. Prancūzijoje uoliai kibo į mokslus, 1940 m. gavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją tęsti studijas, 1944 m. apgynė disertaciją „Lingvistinis etiudas apie Evangelijos tekstų vertimus į senąją provansalų kalbą“. Kurį laiką dirbo Nicos archyve, Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje. Iki 1940 m. pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, nuo 1952 m. oficiali pavardė Aistis.
1946 m. persikėlė gyventi į JAV. Iš pradžių dirbo Marianapolio kolegijoje, dėstė lietuvių, prancūzų ir ispanų kalbas. 1952 m. persikėlė į Niujorką ir dirbo Laisvosios Europos komitete, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas. Nuo 1958 m. dirbo JAV Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1973 m. birželio 13 d. mirė Vašingtone. 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse. 1994 m. minint 90-ąsias poeto gimimo metines Rumšiškėse pastatytas paminklinis biustas. 1997 m. atidarytas poeto vardo muziejus Rumšiškėse.
2004 m. švenčiant 100-ąsias poeto gimimo metines sugrąžino Jono Aisčio literatūros premija (buvo įsteigta sovietmečiu). Ji skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje.

KŪRYBA. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1927 m., pirmasis poezijos rinkinys „Eilėraščiai“ išėjo 1932 m. Po to Lietuvoje išleistos: „Imago mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935 „Užgesę chimeros akys“ (1937, už šią knygą paskirta Valstybės premija) ir rinktinė „Poezija“ (1940), taip pat literatūros kritikos ir publicistikos knyga „Dievai ir smūtkeliai“ (1935). Šešios poezijos knygas išleistos išeivijoje, taip pat atsiminimų knygą „Apie laiką ir žmones“, eseistikos rinkinį „Milfordo gatvės elegijos“. Sovietiniais metais jo knygos Lietuvoje nebuvo leidžiamos, jos pasirodė tik Atgimimo laikais („Katarsis“, 1988, „Daina graudyn ir įstabyn“, 1991 ir kt.). Bendradarbiavo „Gaisuose“, „Naujojoje Romuvoje“, „Pjūvyje“, Amerikos lietuvių spaudoje.
LEIDINIAI APIE J. AISTĮ. 1991 m. išleista J. Laurinavičiaus knygelė „Jonas Aistis ir Rumšiškės“, 1999 m. – prof. V. Kubiliaus monografija „Jonas Aistis“, 2004 m. – S. Abromavičiaus ir G. Meilutienės knyga „Mėlynieji vaikystės šilai: Jono Aisčio 100-osioms gimimo metinėms“.

ŠALTINIAI. https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Aistis
http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Aistis_Jonas