CITATA.
Kiekviena gėlė turi savo istoriją, savo išgyventų metų ar dienų kelionės istoriją. Kiekvienas vabalėlis, judėdamas tarp žemės grumstų, turi savo istoriją. Kiekvienas žmogus, išsėdėjęs visą amžių savo parapijoj, ar tas, kuris apkeliavo visą pasaulį, turi savo istoriją. Aš taip pat turiu savo istoriją.
/Faustas Kirša/
BIOGRAFIJA. Faustas Kirša gimė 1891 metais vasario 13 dieną Senadvaryje (Zarasų raj.). Pradžios ir vidurinius mokslus ėjo Senadvaryje, Antalieptėje . Mokėsi Vilniaus ir Maskvos gimnazijose. 1914 m. Oriole išlaikė brandos atestato egzaminus. 1915 m. Vilniuje baigė pedagogikos kursus, dvejus metus mokytojavo. 1922–1925 m. Berlyne studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, filosofiją, estetiką ir architektūrą.1918 m. dirbo laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijoje. Poetas Faustas Kirša 1915- 1917 mokslo metais mokytojavo Palomenėje. 1919–1922 m. laikraščio „Lietuva“ redakcijos darbuotojas, literatūrinio priedo „Sekmoji diena“ redaktorius. Taip pat redagavo žurnalą „Menas“, leidinius „Dainava“ 1920 m., su B.Sruoga, „Baras“ 1925 m. „Pradai ir žygiai“ 1926–1927 m. 1931–1940 m. dirbo žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcijoje, 1943–1944 m. – almanacho „Varpai“ redakcijoje. 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis, Lietuvių meno kūrėjų draugijos, įsteigtos 1920 m., vienas organizatorių ir aktyvių veikėjų.1944 m. emigravo į Vokietiją, redagavo leidinius „Laisvės varpas“, „Vagos“ ir kt. lietuvių leidinius. 1949 m. išvyko į JAV. Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. [1]
KŪRYBA.
Į literatūrinį darbą įsijungė 1912 m., „Ateityje“ paskelbdamas pirmąsias savo eiles. Išleido eilėraščių rinkinių, sukūrė dviejų dalių satyrinę poemą „Pelenai“. Bendradarbiavo leidiniuose „Aušra“ „Gaisai“, „Literatūros naujienos“, „Mūsų rytojus“, gyvendamas JAV – „Aidai“, „Gabija“, „Draugas“, „Lietuvių dienos“ ir kt. lietuvių leidiniuose. Išvertė J. I. Kraševskio, Z. Krasinskio, L. Tolstojaus kūrinių. Išleido eilėraščių rinkinių ( „Verpetai“, 1918; „Aidų aidužiai“, 1921; „Suverstos vagos“,1926; „ Maldos ant akmens“, 1937; „Piligrimai“,1939; „Tolumos“,1947; „Šventieji akmenys“, 1951, ir kt.), poemas „Rimgaudo žygis“ (1930), „Pelenai“ (kn. 1-2, 1930-1938), „Giesmės“ 1934 m.
