Laurinavičiūtė Jadvyga

 Laurinavičiūtė Jadvyga (1899 m. gegužės 24 d. Bachmačo geležinkelio stoties gyvenvietėje, Černigovo gub., Ukrainoje – 1992 m. lapkričio 18 d. Kaišiadoryse, palaidota Kaišiadorių kapinėse) – pedagogė, bibliotekininkė, vertėja.

Tėvas Jonas Laurinavičius – knygnešys, dirbo geležinkelininku. 1906 m. Laurinavičiai persikėlė į Lietuvą, apsigyveno Kaišiadoryse. 1912 m. baigė Kaišiadorių geležinkelininkų mokyklą. 1915 m. evakavosi į Rusiją. Gomelyje dirbo Lietuvių tremtinių biure raštininke. 1916 m. Tambove įstojo į ten perkeltąją Marijampolės lietuvių „Žiburio“ gimnaziją. 1918-1919 m. tęsė mokslus jau Lietuvoje, Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje. Trejus metus dirbo šioje mokykloje mokytoja. 1922 m. įstojo į Aukštuosius mokslo kursus Kaune, o rudenį išvyko mokytojauti į Kražius. 1922 m. įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos skyrių, tačiau po vieno semestro dėl lėšų stokos studijas nutraukė. 1924 m. tęsė studijas toliau, šįkart Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje. Netrukus studijas vėl nutraukė. Po universiteto grįžo į Kražius mokytojauti. 1930 m. stojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakultetą (studijas nutraukė), 1936 m. vėl stojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Kai Kražių gimnaziją 1936 m. uždarė, apsigyveno Kaišiadoryse. Iki karo važinėjo į Kauną, mokytojavo Kauno seserų kongregacijos mergaičių gimnazijoje ir keletą savaičių – Kauno 8-ojoje vidurinėje mokykloje (buvusioje „Saulės“ gimnazijoje). 1941-1944 m. – Kaišiadorių viešosios bibliotekos vedėja. 1944 m. paskirta Respublikinės bibliotekos Kaune vyr. bibliotekininke, 1950-1963 m. Kauno sr., panaikinus sritis – Kauno viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininke. 1957 m. Kultūros ministerijos apdovanota Garbės raštu už ilgametį gerą darbą. Besimokydama Vytauto Didžiojo universitete, J. Laurinavičiūtė buvo poetės S. Nėries bendramokslė, kartu su ja gyveno viename bendrabučio kambaryje ir palaikė glaudų ryšį iki pat poetės mirties 1945 metais. J. Laurinavičiūtė iš švedų k. vertė rašytojos S. Lagerliof (1858-1940) kūrinius. 1933 m. „Žinijos“ draugija išleido jos išverstą S. Lagerliof apysaką „Kapų lelija“. Laurinavičių gyvenamasis namas šiandien stovi Vienybės ir Algirdo gatvių sankryžoje (Algirdo 5 / Vienybės 1).

Šaltiniai

  • Lietuvos centrinis valstybes archyvas. F. 631 .Ap. 7. B. 8240. L. 1.

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. – P. 100-101.