Onaitis Vytautas

CITATA. Yra didesnė jėga už mus – istorija, ir mes nekalti, kad prieš ją esame bejėgiai. Betgi tas pats dangus, ta pati žemė, ta pati duona, tie patys žmonės – yra…  Tie patys ir vis jaunesni!..

BIOGRAFIJA.Vytautas Onaitis (1939 11 28 – 1968 07 21)

Onaitis Vytautas gimė1939 m. lapkričio 28 d. Žiežmariuose – mirė 1968 m. liepos 21 d. Liubercuose, Maskvos sr., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – poetas. Kūdikystę ir ankstyvą vaikystę praleido Vilniuje ir Kaune. 1944-1946 m. jo mama Aurelija Onaitienė dirbo Kruonio mokyklos Ginteikiškių komplekto mokytoja, jis tuo metu mokėsi šioje mokykloje. Mokėsi Kauno VII vidurinėje mokykloje, paskui Kauno I-oje darbo jaunimo mokykloje. 1957 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, iš kurios netrukus buvo pasiųstas į Maskvos miškų technikos institutą (miestų želdinimo specialybę). 1962 m. vasarą, gavęs miškų ūkio inžinieriaus diplomą, grįžo į Lietuvą, projektavo automobilių kelių želdinius. 1965 m. pradžioje vėl išvyko į Maskvą, vedė, dirbo miesto žalumynų projektuotoju, ruošėsi stoti į aspirantūrą. Bet liga ėmė smarkiai progresuoti. Svajojo su šeima persikelti į Lietuvą.

KŪRYBA. Po jo mirties Vilniuje išleisti eilėraščių rinkiniai: „Nerimo pasakos“ (1971); „Dega širdies ugnis“ (1978); „Sugrąžinti save“ (1989).

Literatūra

Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. – P. 111.

Kubilius V. Poetas – tiesos ieškotojas // Onaitis Vytautas. Nerimo pasakos. – Vilnius, 1971. – P. 180-182.