lt
Širdim prigulsiu prie gimtinės žemės:
Ir man, ir tau galbūt sunku.
Paguodos, atgaivos širdis tik semia.
Aš su tavim visad kartu.
Valuntaitė- Belskienė Stasė gimė Šlapiašilio k. Anykščių r. 1935 m. rugpjūčio 17d. Mirė 2014 m. Kaišiadoryse. Stasės Valuntaitės- Belskienės lyrika trykšte trykšta jaunyste, kurios galėtų pavydėti ir keliomis dešimtimis metų jaunesni, pasižymi stipriu gyvenimo džiaugsmu ir ilguose likimo keliuose neišbarstytu gebėjimu kiekvieną reiškinį, smulkmeną matyti tarsi pirmą kartą iš vaikiškos nuostabos išplėstomis akimis ir begaliniu džiugesiu, kad tau duota gyventi, eiti, gėrėtis… Irdamiesi gyvenimo keliu dažnai išbarstome sugebėjimą džiaugtis, stebėtis, mylėti, kasdienėje aplinkoje įžiūrėti gražius dalykus. Autorė- tarsi juos rinko ilgus metus, kad veržlia versme jie išsilietų eilėraščiuose. Tai buvo stiprioji kūrėjos pusė.
Savo kūrybą autorė skelbė Kaišiadorių rajono spaudoje, žmonės mėgo skambius ,dainingus, neįmantrius, visiems artimus ir suprantamus eilėraščius. Buvo ištikima tradicinei eilėdarai, liaudies kūrybos elementams (eilėraščiuose daug mažybinių, maloninių žodžių, epitetų, žmogaus ir medžių paralelių), autorė parodė apie tai, kas brangu ir reikšminga jai pačiai, pakylėdama eilėraščių lyrinio herojaus mintis iki bendražmogiškumo. Kai kuriuos Stasės Valuntaitės – Belskienės eilėraščius jau dainuoja…
