Apie parodą

Siekiant populiarinti tautinį kostiumą ir įprasminti jį valstybinėse šventėse , - 2017 – ji paskelbti Tautinio kostiumo metais.

Viešoji biblioteka, pritardama šiai iniciatyvai, rengia virtualią parodą.Tuo labiau, kad Kaišiadorių kraštas pelnytai didžiuojasi savo auksarankėmis: Elena Vaičiulioniene, Veronika Gradeckiene, Domicele Banevičiene.

O apie Dianą Tomkuvienę, išleidusią knygą ,,Kaišiadorių apylinkių tautinis kostiumas“, eina garsas per visą šalelę...

,,Šios knygos pasirodymo nekantriai laukėme. Visi žinojo – autorė labai rimtai dirba. Ji nepaprastai darbšti, pasižymi dideliu kruopštumu ir atsakingumu. Laukėme knygos, o sulaukėme naujo reiškinio mūsų bendruomenės gyvenime. Kodėl reiškinio? Mano manymu, ši knyga paliks pėdsaką ne tik knygų lentynose, bet ir žmonių sąmonėje. Ką gali žinoti, gal tai žvilgsnis, kelrodis į ateitį, juk ir dabar yra labai daug norinčių, kad mūsų kraštas spindėtų visomis tautinėmis spalvomis.“ (Jonas Katkevičius).

„Ties Naujųjų metų sandūra pasirodžiusi Dianos Tomkuvienės knyga ,,Kaišiadorių apylinkių tautinis kostiumas – neeilinis įvykis ne tik ,,Žuvėdros“ leidyklos biografijoje.Tokio solidaus leidinio galėtų pavydėti visų kitų šalies rajonų skaitytojai. Virš 400 puslapių, visa spalvota knyga nustebina ir pateikiamos medžiagos turiningumu ir patraukliu maketu (o maketavo pati autorė!), ir didelės istoriografinės vertės turiniu . (Stasys Lipskis ,,Žuvėdros“ leidyklos direktorius)

„Šios knygos parengimą vertinu labai puikiai, leidinys – be priekaištų, autorei – didžiausias komplimentas! Pateikta daug vertingos informacijos. Svarbiausia – autorė labai aiškiai suvokia, ką daro. Tai labai svarbu, nes, deja, ne visiems panašaus pobūdžio leidinių kūrėjams tai pasiseka. Gražu, nepretenzinga, daug turinio. Manau, kad jūsų kraštui labai pavyko, kad atsirado tokia knyga. (Birutė Kulnytė, kultūros istorikė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė).

,,Diana Tomkuvienė yra žinoma ne tik Vilniuje ir ne tik siauram ratui specialistų. Ji moka gražiai papasakoti, parodyti, pamokyti, todėl jos reikia net tarptautiniuose renginiuose. Pasakodama apie senuosius mūsų krašto drabužius, ji išaukština mūsų protėvių skonį, darbštumą, įrodo, kad auksinės kaišiadoriečių rankos padėjo formuoti ne tik Vilniaus krašto, bet ir visos Lietuvos tautinį kostiumą.

O kaip nepasakyti Dianai, kad jos darbas truputį pranoksta tai, kas iki šiol padaryta?

Mieli kaišiadoriečiai, neužmirškim didžiuotis ja, neužmirškim nors mintyse padėkoti, nes dar turim ją čia, Lietuvoje – jauną, gražią, talentingą ir nagingą… Dar linkėkim, kad įkvėpimas ir laisvas mąstymas jos neaplenktų, kad sulauktume dar ne vieno panašaus darbo. Sėkmės ir Dievo palaimos, Jums gerbiama Diana!’’ ( Laima Purlienė, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folklor0 ansamblio ,,Vilnelė” meno vadovė).